Asvejos ežere rasti viduramžių kario palaikai

Po vandeniu žvalgant ir fiksuojant senojo Dubingių tilto liekanas, devynių metrų gylyje, ežero šlaite, aptikti žmogaus palaikai, padengti dumblo ir smėlio sluoksniu, pranešė archeologė Elena Pranckėnaitė.

Anot jos, atvejis, kai po vandeniu aptinkami žmogaus palaikai su jam priklausančiais asmeniniais daiktais kaip pavienis atsitiktinis objektas, o ne palaidojimas, yra unikalus ir pirmas Lietuvoje.

Aptiktą objektą atidengti naudotas povandeninių archeologinių tyrimų praktikoje įprastas vandens siurblys, tvirtinamas ant vandens paviršiuje plaukiojančios platformos.

Remiantis pirminėmis antropologų išvadomis – tai jauno vyro palaikai, kurio mirties priežasties osteologinė medžiaga neatskleidžia, tačiau tyrimai bus tęsiami.

Radinys valytas plonais sluoksneliais šalinant dumblo ir smėlio sluoksnius bei kruopščiai fiksuojant, kaip tai įprasta archeologijos metodikai.

Pirminiais duomenimis, ežere aptikti viduramžių kario palaikai.

Anot E. Pranckėnaitės, tai liudija šalia aptiktas kardas, gerai išlikę ilgi odiniai auliniai batai, prie kurių pritvirtinti pentinai, du peiliukai, vienas jų – su odinėmis makštimis, dirželių liekanos.

Pagal analogijas, šie radiniai gali būti XVI amžiaus.

Tyrėjus stebina puikiai išlikę iš organinių medžiagų (odos) pagaminti daiktai: aprangos detalės, makštys, dirželiai. Remiantis pirminėmis antropologų išvadomis – tai jauno vyro palaikai, kurio mirties priežasties osteologinė medžiaga neatskleidžia, tačiau tyrimai bus tęsiami.

Osteologinė medžiaga šiuo metu tiriama Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, o archeologiniai radiniai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui ir yra konservuojami.

Asvejos ežero dugnas povandeniniais archeologiniais tyrimų metodais su pertraukomis žvalgomas jau nuo 1998 metų. Ten aptikti anksčiau čia stovėjusio tilto poliai, jo horizontalios konstrukcijos bei XVI–XVII amžiaus archeologiniai radiniai: buityje naudotų indų šukės, koklių, čerpių, plytų dalys, įvairios metalinės statybinės detalės.

Taip pat rasta buvusios perkėlos vieta ir įvairiais laikotarpiais datuojamų medinių luotų – nuo pat akmens amžiaus laikų Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose plačiausiai naudotų vandens transporto priemonių.