„Buvo pasiutęs, buvo išdaigininkas, liežuvį turėjo begaliniai smagų, bet ir atjautos labai didžiulės“, – pasakojo ne vieną vaidmenį kartu sukūrusi aktorė ir režisierė Asta Preidytė.

„Antro tokio nežinau, šitokios energijos, tokio žinių kupino bagažo. Tiesiog gali pasakyti, kad vaikščiojanti enciklopedija“, – pridūrė ji.

Kalbėdama apie A. Paulavičiaus darbą scenoje aktorė teigė, kad jis buvo nepaprastai atsakingas, kartais „net perdėtai“.

„Kaip kolega, tai net įkyriai dirbdavo, iki išsekimo ir labai buvo dėmesingas, o kaip partneris buvo puikus – iš tikrųjų žinojai, kad stovi scenoje su rimta ir dėmesio verta uola“, – sakė A. Preidytė.

Ji pabrėžė, kad nors A. Paulavičius ir buvo labai talentingas, bet niekada tuo nesinaudojo ir nežiūrėjo į darbą atmestinai ar lengvabūdiškai.

Antro tokio nežinau, šitokios energijos, tokio žinių kupino bagažo. Tiesiog gali pasakyti, kad vaikščiojanti enciklopedija.

Kartu su juo Juozo Miltinio studijoje mokęsis ir vėliau 46 metus kartu vaidinęs aktorius Enrikas Kačinskas sakė, kad A. Paulavičius stengėsi lygiuotis ne į Lietuvos, o į geriausius užsienio aktorius.

„Jis neleido nuleisti kartelės žemiau, nei mus mokė mokytojas J. Miltinis. Visada išlaikė ir meno, ir kultūros kartelę tokiame lygyje“, – kalbėjo ilgametis kolega.

Jis teigė, kad A. Paulavičius buvo „aukščiausio intelekto ir inteligencijos žmogus“.

„Turbūt jį visas Panevėžys atsimena, kaip išskirtinį (...) jis nešdavo save į šventę ir pats buvo šventė“, – sakė E. Kačinskas.

Aktoriaus pareigingumą ir griežtumą scenoje, tačiau nepaprastą lengvumą ir humoro jausmą už jos ribų išskyrė ir kartu su juo pagrindinį vaidmenį A. Strindbergo „Mirties šokyje“ atlikusi Dalia Meleckaitė.

„Šposų, juokų, kvailysčių specialistas buvo tiesiog“, – juokėsi aktorė.

Ji pasakojo su A. Paulavičiumi vaidinusi šimtuose spektaklių, o gastrolėse dalinusis „paskutiniu kąsniu ir rubliu“, tačiau tvirtino, kad visas linksmybės ir pokštai likdavo užkulisiuose.

„Gyvenime, tai Dieve, visko buvo, bet scenoje buvo griežta disciplina“, – sakė D. Meleckaitė.

Visi kartu kūrę kolegos pabrėžė, kad A. Paulavičius buvo itin gražus vyras, herojinis aktorius, galėjęs pavergti žiūrovų širdis.

„Žiūrovai tiesiog tirpdavo nuo jo grožio. Ir ne tik žiūrovai, ir kolegos“, – kalbėjo E. Kačinskas.

„Aš jaunystėje jį esu mačius Figaro – fantastiškas, o lengvas, o gražuolis, tiesiog skraidė scenoje“, – atsiminė A. Preidytė.

Panevėžio Juozo Miltinio teatro ir kino aktorius A. Paulavičius po ilgos ligos mirė pirmadienį, jam buvo 77 metai.

A. Paulavičius gimė 1943 m. Kėdainiuose. 1966 m. baigė J. Miltinio teatro studiją ir pradėjo dirbti Panevėžio dramos teatre. Teatre sukūrė per 100 vaidmenų, tarp jų Figaro Pierre'o Beaumarchais „Sevilijos kirpėjuje“, Juozapą II Pierre'o Schaeffero „Amadėjuje“, Aleksejų Turbiną Michailo Bulgakovo „Turbinų dienose“, Veršininą Antono Čechovo „Trijose seseryse“, Kreontą Sofoklio „Care Edipe“ ir kitus.

Aktorius atliko vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Žaizdos žemės mūsų“, „Ko verkė pušys“, „Turtuolis, vargšas“, „Skrydis per Atlantą“, „Mirtis užkulisiuose“, „Pilotas“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo“ ir kituose.

Vienas paskutiniųjų jo darbų teatre – puikiai įvertintas ir apdovanojimų pelnęs Juozo Hananos vaidmuo spektaklyje Germano Grekovo „Hanana, kelkis ir eik“ (rež. Rolandas Augustinas Atkočiūnas).

2013 m. A. Paulavičius buvo išrinktas labiausiai nusipelniusiu panevėžiečiu kultūros srityje – už indėlį į Panevėžio teatro meno kultūrą, visos Lietuvos teatro simboliais tapusius vaidmenis bei miesto garsinimą.