Palikimas – patikimas būdas supykdyti artimus žmones ar sukelti aplinkinių pavydą. Tai žinoma nuo seno, tuo įsitikino ir Telšių rajono gyventojas Mindaugas su žmona Danute. Jie daugiau nei penkerius metus slaugė  sunkaus būdo senutę. Giminystės ryšiais nesusaistyti, tiesiog šiaip, iš geros širdies – bent jau taip patys pasakoja.

Pasak Mindaugo, močiutė nenoriai prisileisdavo prie savęs žmones, tačiau vyras su Danute jai patiko, nes nuoširdžiai rūpinosi senolės gerbūviu. Ji testamentu paliko sutuoktiniams 17 ha žemės ir savo pirkią. Su sąlyga, kad šis turtas atiteks Danutės ir Mindaugo anūkui, kai jam sueis 18-a metų, mat vaikinas irgi padėdavo senutei nudirbti ūkio darbus.

Viskas atrodo sąžininga, juolab, kad tokiam sprendimui neprieštarauja net močiutės dukra. Tačiau ji dar turi sūnų, amžinatilsį senolės anūką. Štai jo teisių ir stojo ginti nedidelio miestelio bendruomenė, nusprendusi, kad testamentas buvo sudarytas nesąžiningai, o gal net panaudojant klastą ar kitas neleistinas priemones.