Mažosios Lietuvos dailininkų kūryba sugrįš parodų ciklu

Rytprūsių kūrėjų akvarelių ir pastelių paroda pirmadienį Klaipėdoje startuos parodų ciklas „XIX–XX a. Mažosios Lietuvos ir Nidos kolonijos dailininkų kūryba”.

Jos ekspoziciją Ievos Simonaitytės bibliotekos III aukšto hole pristatys Kauno Mykolo Žilinsko dailės galerijos vedėja dailėtyrininkė Irmantė Šarakauskienė. Renginio metu gros kanklininkas Antanas Butkus.

Grąžina į Lietuvą

Šaltajam metų laikotarpiui klaipediečiams malonią staigmeną paruošė I.Simonaitytės biblioteka su VšĮ „Nidden”.

Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugija “Nidden” susikūrė 2007 m. Draugijos tikslas – sugrąžinti į Lietuvą Prūsų Lietuvos dailininkų tapybos ir grafikos darbus, šiandien pasklidusius po įvairias Europos šalis, ir parodyti juos kraštiečiams bei priminti krašto turtingo dailės paveldo akcentus – Karaliaučiaus menų akademiją (1842-1945) ir jos garsiuosius auklėtinius bei Nidos dailininkų koloniją.

Daugiau nei 100 metų ir tik valanda kelio skiria mus nuo to laikmečio ir laukinės Kuršių nerijos gamtos, kuri ir tapo menininkų traukos centru, vėliau pavadintu Nidos dailininkų kolonija. Nidos dailininkų kolonija – viena anksčiausiai įsikūrusių Baltijos jūros pakrantėse. Pirmieji lankęsi Kuršių nerijoje ir ją tapę buvo vietiniai dailininkai, kilę iš Klaipėdos krašto. XIX a. pab. civilizacijos nepaliestą gamtą, nuošalius žvejų kaimelius Kuršių Neringoje atrado Karaliaučiaus menų akademijos profesoriai ir jų mokiniai. XX a. pr. Nida tapo pamėgta vokiečių menininkų vasarojimo ir kūrybos vieta. Juos žavėjo Kuršių Neringos gamta, architektūra, žvejų gyvenimo būdas ir ritmas. „Paskendau spalvose ir šviesoje gamtos, kuri čia dar nepaliesta žmogaus rankos”, – rašė iškiliausias Nidos menininkas Maksas Pechsteinas (1881–1955).

Ciklą pradės tapyba

 Pasak Liuneburgo Rytprūsių krašto muziejaus direktoriaus, krašto dailės istorijos žinovo J.Barfodo, iki 1945 m. Nidoje viešėjo ir kūrė per 200 dailininkų, pusė jų buvo kilę iš Rytprūsių.

Antrasis pasaulinis karas nutraukė Nidos dailininkų kolonijos istoriją. Nidos dailininkų kolonija savo dydžiu ir reikšme nenusileido kitoms Europos menininkų kolonijoms (Barbizono Prancūzijoje, Aarenshopo Vokietijoje, Abramcevo Rusijoje ir kt.).

Penkiose parodose, kurios I.Simonaitytės bibliotekoje bus atnaujinamos kas mėnesį, planuojama pristatyti įvairių tematikų, atlikimo technikų ir skirtingų žanrų ekspozicijas.

Organizatoriai ciklą nusprendė pradėti tapybos darbais – akvarelėmis ir pastelėmis. Pirmoje parodoje bus eksponuojami nuotaikingi ir romantiški Rytprūsių dailininkų kūriniai, tarp kurių – Karaliaučiaus menų akademijos direktoriaus L.Detmano (1865–1944), garsių Nidos tapytojų G.Gelbkės (1882–1947), R.Birnstengelio (1887–1968)  ir kitų paveikslai.

Bibliotekos „Vieno paveikslo“ galerijoje visą mėnesį bus galima stabtelėti prie Nidos meno židinio įkvėpėjo Ernsto Bishoffo-Culmo (1870-1917) drobės “Jauna pora pakeliui į bažnyčią”.

Užbaigs graviūromis

Sausio mėnesio ekspozicijoje I.Simonaitytės bibliotekos III aukšto hole bus pristatyti dailininkai žemiečiai. Tai – ir Memelio tapytoju vadintas G.Boese (1878–1943), ir D.Staschus (1872–1953), Vokietijoje tapęs nepralenkiamu spalvotų medžio raižinių meistru, taip pat Priekulėje gimęs ir augęs R.Gleichas (1859–1912) ir kiti.

 Vasarį ir kovą „Nidden“ draugija ten pat ruošiasi pristatyti Nidos kolonijos dailininkų aliejinės tapybos darbų parodas „Šiaurės Sachara” ir „Moterys tarp gėlių”. Vienoje jų – būdingi Kuršių nerijai ir pamariui peizažai, unikali gamta, kuri ir 100-mečiui praėjus džiugina savo pirmapradžiu laukiniu grožiu, stebina protą ir sušildo jausmus. Kitoje – charakteringi pamariečių, žvejų moterų, miestiečių ir aristokračių  portretai bei spalvingi natiurmortai. Tai bus lyg maža dovana klaipėdietėms prasidedančio pavasario proga.    

Paskutinioji ekspozicija – graviūros. L.Corintho (1858–1925), M.Pechsteino (1881–1955), K.Kollwitzo (1967–1945), K.Schmidt-Rottluffo (1884–1976) – šių garsių dailininkų, kurių darbai kabo Europos muziejuose, graviūros balandį papuoš ir bibliotekos sienas.

Parodų ciklo pristatymas ir pirmosios jo ekspozicijos atidarymas – lapkričio 29 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos (Herkaus Manto g. 25) III aušto hole.