Kaip „Google Street View“ įkvėpė naują fotografijos žanrą

Šiandien kiekvienas gali virtualiai pasivaikščioti kone kiekviena išsivysčiusio pasaulio gatve, ir tai tapo įkvėpimu naujai nuostabą keliančiai gatvės fotografijos rūšiai.

Nors šiandien vis daugiau reikalų galima atlikti neiškėlus kojos iš namų, retas galėjo numatyti, kad vienas iš tokių užsiėmimų gali tapti gatvės fotografija, rašo guardian.co.uk.

2011 metų pasaulio spaudos fotografijos apdovanojimuose reikšmingą įvertinimą pelnė Michaelas Wolfas, Vokietijoje 1954 metais gimęs, vėliau fotografu tapęs menininkas, už momentų, užfiksuotų „Google Street View“, fotografavimą, sėdint priešais savo kompiuterį.

Menininkas pastebėjo, kad abejinga „Google Street View“ kameros akis atsitiktinai užfiksavo tai, ką jis vadina „nevykusiais įvykiais“: kivirčus, nelaimes, šlapimo ir vėmalų balutes, muštynes. Nors „Street View“ automobiliai dažniausiai savo darbą atlieka nepastebimi arba neatkreipdami aplinkinių dėmesio, kartais juos pastebėję žmonės kameroms ima rodyti dviprasmiškus gestus, pavyzdžiui, vidurinįjį pirštą.

Taigi vokietis virtualiai žingsnis po žingsnio keliavo pasaulio miestų gatvėmis, nuobodžioje medžiagoje ieškodamas išskirtinių momentų. Tarp jų – žmonių figūros, plačiaekraniuose televizoriuose rodomų filmų scenos, į svetimo buto langus nukreiptos kameros ir kiti panašūs ne savo noru atskleistų situacijų atvejai.

Kai M.Wolfas gavo apdovanojimą už šiuos kadrus, kartu jam teko susidurti ir su neigiamu skeptikų atsaku: kai kas tvirtino, kad tai, ką jis daro, nėra fotožurnalistika, ir net ne fotografija. Kritikams nuraminti skirtas argumentas: turinyje naujienų kiekį iš tikrųjų galima pavadinti minimaliu (avarijos, peštynės, nelaimingi atsitikimai) , tačiau šias nuotraukas pačias savaime galima laikyti įdomia istorija ir detaliu tyrimu.

Beje, po viešo M.Wolfo darbo pripažinimo, paaiškėjo, kad jis yra toli gražu ne vienintelis, sugalvojęs užsiimti tokiais reikalais. Tuo pačiu šaltiniu naudojasi ir kitas menininkas Jonas Rafmanas, kuris pats tokius rastus momentus vadina „nuotraukomis, kurių niekas nepadarė, ir prisiminimai, kurių niekas neturi“.