Vilniaus apygardos administraciniame teisme antradienį nagrinėtas Neringos Venckienės 5000 litų ieškinys Kriminalinės policijos biurui. Tokia suma Drąsiaus Kedžio sesuo įvertino jos šeimos patirtus nemalonumus, pernai rugsėjo 24-ąją su vyru, sūnumi ir globotine susiruošus savaitgaliui į Juodkrantę.

Tą dieną Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, nuo D.Kedžio dukters apsaugos pradžios pareiškę, kad mergaitę saugos tik Kaune ir jo rajone, tačiau tolimesnėse kelionėse už mergaitę yra atsakinga pati globėja, N.Venckienei pasiūlė pasirašyti raštą, kad mergaitei apsauga iš viso nereikalinga.

Šiai atsisakius, jie sutiko mergaitę lydėti į Juodkrantę, tačiau su viena sąlyga – mergaitė ir jos globėja važiuos apsaugos automobiliu, N.Venckienės vyras Aidas Venckus su sūnumi važiuos savu iš paskos.

„Kai jie nuo spalio gyveno pas mus namuose ir kartu mūsų automobiliu vykdavo į visas šeimos šventes, kai būdavo vežiojami po miestą, mes buvome geri, o dabar mano vyrui ir mano sūnui neatsirado vietos dešimties vietų automobilyje?“, - iškart po Kriminalinės policijos biuro atsisakymo vežti jos vyrą ir sūnų viename automobilyje portalui 1diena.lt sakė N.Venckienė.

Šį Kriminalinės policijos biuro pareigūnų sprendimą D.Kedžio sesuo įvertino kaip jai padarytą neturtinę žalą ir iš valstybės pareikalavo 5 tūkst. litų jai atlyginti.

Kriminalinės policijos biuras teigia, kad šis jos ieškinys nepagrįstas.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė N.Venckienės skundą dėl globotinei neskirtos apsaugos. Ji už tai iš valstybės reikalavo 10 tūkst. litų.

Mergaitei apsauga buvo nutraukta balandį, iškart po jos tėvo mirties, nors N.Venckienės nuomone, būtent tada, kai jos brolis, jos įsitikinimu, buvo nužudytas, mergaitės sveikatai ir gyvybei atsirado reali grėsmė.

Su panaikinta apsauga N.Venckienė nesutiko ir šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pernai liepos 23-ąją jos skundas buvo patenkintas, teismas konstatavo, kad apsauga D.Kedžio dukrai panaikinta neteisėtai.

Generalinė prokuratūra ir už mergaitės apsaugą atsakingas Kriminalinės policijos biuras šio teismo sprendimo aukštesnės instancijos teismui neskundė, tačiau į Venckų namus taip pat neskubėjo sugrįžti.

Porą mėnesių su N.Venckiene buvo deramasi, kad apsaugos vyrai mergaitę saugotų ne prie namo, o tame pačiame name, kur gyvena moters šeima ir jos globotinė. „Į mano namus jie daugiau nepateks, nes čia ne apsauga, o pasala“, - tada nuolat kartojo N.Venckienė ir bene kas savaitę bendravo su Kriminalinės policijos biuro pareigūnais, kurie vis žadėjo, kad mergaitė bus pradėta saugoti kitą, dar kitą savaitę, tačiau savo pažadų nevykdė.

Tik kai N.Venckienė Vilniaus apygardos administraciniam teismui įteikė skundą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir pareikalavo materialinės kompensacijos, apsauga prie jos namų atsirado – rugsėjo 3 d. prie tvoros buvo pastatytas namelis, kuriame dieną – naktį budi apsaugos darbuotojai, o aplink namą įrengtos vaizdo kameros. „Apsauga atsirado tik po to, kai aš viešai pasakiau apie paduotą ieškinį“, - prisimena N.Venckienė.