Telefoniniai sukčiai pernai iš gyventojų išviliojo apie 3 mln. litų

Telefoniniai sukčiai pernai iš gyventojų išviliojo apie 3 mln. litų, o ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai atsiėjo apie 1,5 mln. litų.

Tokius duomenis ketvirtadienį pateikė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla po Teisingumo ministerijoje surengto pasitarimo telefoninio sukčiavimo problematikos ir prevencijos klausimais.

„2012 metais aukos tokiu būdu yra praradusios apie 3 mln. litų, ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo policijai kainavo apie 1,5 mln. litų. Jei iš viso 2012 metais pradėjome 4,5 tūkst. tyrimų dėl sukčiavimo, iš jų 700 pradėti dėl telefoninio sukčiavimo iš įkalinimo įstaigų, šioje vietoje akivaizdžiai pirmauja Alytaus pataisos įstaiga, virš 600 tokių tyrimų pradėta, Marijampolėje - šimtas tyrimų“, - sakė R.Požėla.

Tarp galimų priemonių kovai su telefoniniu sukčiavimu svarstomas draudžiamų daiktų patekimo į laisvės atėmimo įstaigas kriminalizavimas vietoje šiuo metu taikomos administracinės atsakomybės, taip pat kad telefoniniai sukčiai būtų baudžiamojon atsakomybėn traukiami pagal straipsnius ne dėl sukčiavimo, o dėl turto prievartavimo, už ką gresia didesnės bausmės.

„Uždraustų įkalinimo įstaigose daiktų patekimas į pataisos namus turėtų būti baudžiamasis nusižengimas, o ne administracinis pažeidimas, viena tokia iniciatyva. Aš asmeniškai, žinodamas, kad tai liečia jautriausią mūsų visuomenės dalį, pagyvenusius, senjorus, ir daugiausiai dėl to nukentėjusių yra senjorai, atkreipiau dėmesį į būtinybę tinkamai kvalifikuoti šitus nusikaltimus. Visais atvejais, kai naudojama psichinė prievarta, tokias veikas (reikia - red.) vertinti ne kaip sukčiavimą, o (...) esant psichinės prievartos požymių, turėtų būti vertinama kaip turto prievartavimas - ir sankcija didesnė“, - sakė pasitarime dalyvavęs eimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Vitalijus Gailius.

„Šiandien šios veikos kvalifikuojamos kaip sukčiavimas, ir tam tikrais atvejais pradedamos pagal nukentėjusio skundą. Kai tyrimas pradedamas tik dėl nukentėjusio skundo, mes turime situaciją, kai žmonės numoja ranka, ir kartais net apie pakartotinį skambutį nepranešama teisėsaugos institucijai“, - kalbėjo V.Gailius.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas pastebėjo, jog telefoniniai sukčiai tampa vis išradingesni ir nusikaltimų schemos darosi sudėtingesnės, o per kratas pas nuteistuosius net randama psichologijos vadovėlių, paruoštų tekstų sukčiavimui.

„Sukčiai tikrai tobulėja, iki to, kad kratų metu be telefonų randamos psichologijos knygos, tipiniai tekstai, kuriuos išmokę įkalinimo įstaigų gyventojai skambina ir kreipiasi į būsimąsias aukas. Jei anksčiau, dar prieš dvejus metus, būdavo primityvios schemos - skambutis, pasakymas, kad eismo įvykis ar panašus atvejis, tiesiog fiziškai atvykdavo žmogus paimti pinigų, dabar schemos yra sudėtingesnės, kai dalyvauja daugiau asmenų, kai yra įvairiais metodais sužinomos sąskaitos, įsilaužiama į tas sąskaitas, pinigai pervedami į kitas sąskaitas“, - kalbėjo R.Požėla.

Kalėjimų departamento pavaduotojo pareigas laikinai einantis Gintaras Zaveckis tvirtino, jog mobilaus ryšio blokavimo įranga laisvės atėmimo vietose ne visur veikia, nes, pasak jo, tą įsipareigojusi padaryti bendrovė nespėjo atlikti darbų.

„Praėjusiais metais Kalėjimų departamentas birželio mėnesį pasirašė sutartį dėl mobiliojo ryšio blokavimo keliose laisvės atėmimo vietose, sutartis turėjo būti įgyvendinta iki praėjusių metų gruodžio pabaigos, tačiau dėl darbų masto ir sudėtingumo buvo paprašyta sutarties įvykdymo terminą pratęsti, dėl to buvo apskaičiuota bauda ir pradėti skaičiuoti delspinigiai. Šiandien dienai įmonė neužblokavo mūsų įstaigų, ji turėjo tai padaryti iki balandžio 30 dienos. Teisininkai pradėjo vienašališkos sutarties nutraukimo procedūrą, o Kalėjimų departamentas vis tiek ieškos būtų užblokuoti laisvės atėmimo vietose ryšį, vėl bus skelbiamas konkursas mobiliojo ryšio blokavimui“, - kalbėjo G.Zaveckis.

Taip pat siekiant užkirsti kelią telefoniniam sukčiavimui, svarstoma galimybė išankstinio apmokėjimo telefono korteles parduoti ne anonimiškai, o registruojant, tik su asmens dokumentu, dar - kad finansų įstaigos apribotų bankines operacijas asmenims, teistiems dėl sukčiavimo, taip pat jų tarpininkams.

„Mes kaip tik esame užklausę per Interpolą Europos sąjungos šalių praktikos, turėsim labai aiškius atsakymus, ir tada savo kreipimesi į įstatymų leidėjus pagrįsime egzistuojančia ES praktika“, - sakė R.Požėla. Pasak jo, jei dėl siūlymo būtų susitarta, įsigyti išankstinio mokėjimo kortelę būtų galima tik su asmens dokumentu, pardavimo vietoje ji būtų registruojama. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra išduota apie 2,5 mln. išankstinio apmokėjimo telefono kortelių.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sakė, kad dar viena priemonė kovai su sukčiais būtų apriboti teisines paslaugas dėl sukčiavimo teistiems asmenims, taip pat ir tarpininkams.

„Vienas iš būdų - teikti tik bazines paslaugas ir riboti internetinę bankininkystę, kredito kortelę, ir tokie klientai galėtų turėti tik bazinę sąskaitą, ir disponavimas finansinėmis paslaugomis tokiems asmenims būtų apribojamas“, - sakė S.Kropas.