Suvalkijoje klesti daugybė nelegalių „šrotų“: kaip veikia automobilių laužynai?

Laikai pasikeitė ir dabar tokio biznio nebėra. Tačiau aplinkosaugininkai pastebi kitą didelę problemą – klestinčią nelegalią prekybą dėvėtomis automobilių detalėmis. Pilnos pamiškės padangų, plastmasių, statinių su pavojingais skysčiais – ledkalnio viršūnė, rodanti tokios veiklos mastą ir pasekmes gamtai. Schema paprasta – išardai automobilį, kas turi paklausą – parduodi, o likučiai keliauja į mišką. Nes miškui nereikia mokėti už atliekų sutvarkymą.

Kaip veikia nelegalūs automobilių laužynai aiškinosi laida „Žalioji byla“. Laidos kūrybinė komanda pramoniniame Marijampolės miesto rajone aptiko jokia iškaba nepažymėtą teritoriją. Vartai atviri, o už jų – dešimtys automobilių ir tonos detalių. Pamatę aplinkos apsaugos inspektorius, dalis darbuotojų išsislapsto.

Tiek angaro viduje, tiek aplink jį – krūvos tepaluotų automobilių detalių, kai kurios – itin pavojingos aplinkai (pvz.: akumuliatoriai). Įmonės savininkas teigia, kad pavojingas atliekas priduoda atliekų tvarkytojams. Pareigūnai paprašo parodyti tai įrodančius dokumentus. Paaiškėja, kad leidimo verstis automobilių ardymu įmonė neturi.

TV3 nuotr.

Žurnalisto paklaustas, ar suvokia, kad vykdo nelegalią veiklą, įmonės savininkas atsako: „Jo, žinau, bet vogt nesinori eit“.

Aplinkosaugininkai pareikalauja nedelsiant nutraukti neteisėtą veiklą, fiksuojami pažeidimai, laukia tyrimas, kurio metu paaiškės kokia veikla iš tiesų verčiasi šie vyrai ir kokia atsakomybė jiems bus taikoma.

Dar viena niekaip nepažymėta galimai neteisėtos ir žalą aplinkai darančios automobilių ardymo veiklos vieta Marijampolėje. Objektas numeris du. Vartai užrakinti. Paprastai, pamatę už vartų pareigūnus, tokių teritorijų šeimininkai išsislapsto, todėl inspektoriai iš toliau stebi teritoriją ir laukia patogaus momento. Varteliai prasiveria ir kartu su eiliniais klientais, pareigūnai patenka į teritoriją.

„Nu neardom tikrai. Išardytų mašinų čia nėra“, – sklandžia lietuvių kalba sako Tadžikistano pilietis Jusufas, Lietuvoje gyvenantis nuo 1998-ųjų. Šio verslininko specializacija – opeliai. Keli, be langų ir be durų, išrikiuoti patvoryje, dar bent 10 automobilių liekanos sugrūstos į didžiulį vilkiką.

Leidimo užsiimti automobilių ardymu vyras neturi, nuolat kartoja, kad tuo ir neužsiima. Esą priima, pasaugo ir tvarkingai sukrauna į sunkvežimius tai, ką jo tautiečiai nusiperka Marijampolėje arba Vokietijoje.

TV3 nuotr.

Aplinkosaugininkams klausimų kelia ne tik painus šio vyro veiklos mechanizmas, bet ir krūva atliekų teritorijoje. Pareigūnai nurodo nedelsiant jas pašalinti ir paaiškina, kas gresia už Lietuvos įstatymų nepaisymą.

„Šimtas eurų už naudotą „Volkswagen Sharan“ variklį“ – toks tekstas viename skelbimų portale aplinkosaugininkams sukėlė įtarimų, kad Vilkaviškio r. gyventojo sodyboje gali būti vykdoma nelegali automobilių ardymo veikla. Vyriškio kieme – ardyti pradėti automobiliai, padangos, plastmasės atliekos ir 4 metrų aukščio kalnas metalo laužo. Buvusiame tvarte – krūvos automobilių detalių. Iki pat lubų. Aplinkai pavojingi skysčiai įsigėrę į aslą, jokių įrodymų, kad atliekos būtų tvarkingai rūšiuojamos. Jokių automobilių ardymo veiklą leidžiančių dokumentų suvalkietis Remigijus taip pat neturi.

Vyras turi „auksines“ rankas, anksčiau dirbo autoservise, moka išrinkti ir surinkti bet kokį automobilį. Bet jis – ilgalaikis bedarbis: „Nieko nemoka, o dirbti daug reikia“, – sako Remigijus. Suvalkiečio laukia protokolas ir bauda. Visas gėrybes, kartu ir „Volkswagen Sharan“ variklį už šimtą eurų, teks atiduoti atliekų tvarkytojams ir pareigūnams pristatyti tai įrodančią pažymą.

Pirmą kartą už neteisėtą automobilių ardymo veiklą fiziniam asmeniui skiriama 150-ies eurų bauda. Jei nustatoma, kad buvo padaryta žala gamtai, tenka atlyginti ir ją.

„Žalioji byla“ – sekmadienį, lapkričio 15 d., 12 val. per TV3.