Sukčiams – aukso amžius: policija atskleidė, kokios dažniausios apgavystės schemos

Vilniaus policijos viršininkas Saulius Gagas sakė, kad sumos, kurias išvilioja sukčiai – įspūdingos.

„Iš tiesų didelės sumos. Jos patenka į sukčių rankas. Mes norėtume atkreipti dėmesį, kad reikalinga būt budriems, dirbant su pinigais ir būnant gatvėje, saugantis automobilių. Lygiai taip pat atkreipiame dėmesį – neduokime sukčiautojams pelnytis iš įmonių, iš fizinių asmenų. Netenkama tikrai įspūdingų piniginių lėšų“, – teigė S. Gagas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis aptarė, kokias schemas naudoja sukčiai, kad išviliotų pinigus.

„Naudojamos tos pačios schemos: siunčiamos nuorodos, kurias reikia paspausti, bandoma pasakyti, kad kažkas įsilaužė į jūsų sąskaitą, mes iš banko ir turime patvirtinti, kad iš jūsų nebūtų nurašytos lėšos. Taip pat bandoma įsilaužti į įmonių pašto dėžutes, bandoma suklastoti dokumentus ir atsiųsti sąskaitas, neva pasikeitė banko sąskaita. Policija atkreipia dėmesį, kad reikalinga patikrinti, ar iš tiesų ta banko sąskaita pasikeitė, ar iš tiesų tai teisybė. Mes siūlome tą daryti ne tuo pačiu elektroniniu paštu, o naudoti mobiliuosius telefonus ar susiekimo programėles, ir jomis tą informaciją pertikrinti. Tie būdai – aktualiausi šiomis dienomis. Kitas būdas, kuomet prašo įmonės vadovas, negalintis šiuo metu kalbėti, ir atsiunčia žinutę, kad padarykite pavedimą, skubiai apmokėkite. Skubėjimas yra gerai, bet ne visada“, – kalbėjo S. Gagas.

Naudojamos tos pačios schemos: siunčiamos nuorodos, kurias reikia paspausti, bandoma pasakyti, kad kažkas įsilaužė į jūsų sąskaitą.

„Mes prašome: pasitikrinkite, ar ten pervedate pinigus, nes sumos įspūdingos. Tai daro žalą ir pačioms įmonėms, ir žmonių sveikatai, nes dažnai žmonės iš karto nepastebi, kad pervedė tokias didžiules pinigų sumas sukčiams į rankas, o atsikvoši tik po keleto dienų. Tuomet ir policijai labai sudėtinga išaiškinti, sustabdyti apmokėjimus ir grąžinti įmonėms ar asmenims lėšas“, – šnekėjo Vilniaus policijos viršininkas.

„Žmonės dirba įprastai, galbūt rutina ir užmuša tą budrumą, bet mes norime pasakyti, kad dirbant su pinigais reikia būti ypač budriems. Suprantame, kad tai yra kai kurių darbuotojų kasdienybė, bet atkreipiame dėmesį ir norime paprašyti: patikrinkite, galbūt kažkas kelia įtarimų – sąskaitų pasikeitimai, skubūs raginimai padaryti pavedimus. Reikalinga patikrinti, garantuoti, kad tai yra ten, kur mes norime pervesti lėšas. Tada būsime ramūs savo įmonėje, ramūs šeimoje, ir ramūs bus kolegos. Nes pervedimai – didžiuliai, jie paveikia įmonių finansinę padėtį ir pan. Mes norime atkreipti dėmesį, kad žmonės būtų budrūs“, – pridūrė jis.

S. Gagas paaiškino, kaip dažnai pavyksta prarastus pinigus susigrąžinti.

„Be jokios abejonės, ne visuomet pavyksta sugrąžinti lėšas, nes dažnu atveju pastebima jau po tam tikro laiko. Jeigu pavedimą padarome ir tuoj pat kreipiamės, dar yra didesnės galimybės, negu pasikreipus po savaitės, kada pinigai iškeliauja iš Lietuvos, dar per keletą bankų iškeliauja net į trečias šalis ar ketvirtas šalis – tuomet yra žymiai sudėtingiau padaryti tuos dalykus, sugrąžinti pinigus, kad jie tikrai pasiektų tą adresatą, kuriam turėjo būti pervedami“, – sakė pašnekovas.