Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai į teisėsaugą kreipėsi joniškietis, negalintis gauti paskolos iš banko. Finansų įstaiga nurodė, kad suteikti paskolos Joniškio gyventojui negali, nes jis esą turi paėmęs kreditus iš kitų bankų ir jų negrąžinęs. Vyrui ši žinia buvo netikėta, todėl jis kreipėsi į policiją bandydamas išsiaiškinti, dėl ko susidarė tokia situacija.
Pareigūnams pradėjus ikiteisminį tyrimą, surinkta duomenų, kad vyro vardu nuo 2022 metų lapkričio iki 2023 metų spalio buvo paimti šeši kreditai už daugiau nei 40 tūkst. eurų. Atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjusysis prisiminė, kad pažįstamas asmuo prieš kurį laiką įkalbėjo užsidirbti pinigų. Jo prašymu nukentėjusysis nusiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotraukas, leido pasinaudoti savo banko sąskaita bei dar vienoje finansų įstaigoje atsidarė naują sąskaitą.
Tyrimo duomenimis, kaltinamasis, būdamas Marijampolės kalėjime, nuotoliniu būdu užpildė nukentėjusiojo vardu paraiškas bankuose, apgaulingai pateikdamas nukentėjusiojo duomenis. Nukentėjusysis, nesuvokdamas apie daromą nusikaltimą ir vykdydamas kaltinamojo prašymus, patvirtino sandorius – pasirašė sutartis asmens tapatybę patvirtinančiomis priemonėmis (Smart ID) vartojimo paskoloms gauti. Vėliau nukentėjęs asmuo buvo apgaule įtikintas pervesti pinigus kitiems asmenims ir išgryninti.
Šioje baudžiamojoje byloje bendrai pareikšta civilinių ieškinių 40,3 tūkst. eurų sumai.
Tyrimui vadovavęs Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Paulius Andruškevičius pabrėžė, jog šis atvejis tik dar kartą parodo, kad svarbu saugoti savo asmens duomenis ir jų negalima atskleisti kitiems asmenims socialiniuose tinkluose, internete ar telefoninio pokalbio metu.
Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.
Baudžiamoji byla perduoti nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.
Naujausi komentarai