Nuteista dėl žolės pjovimo kaimynę nužudžiusi senolė

Panevėžio apygardos teismas pirmadienį pripažino garbaus amžiaus senjorę E. D. kalta dėl bendraamžės kaimynės nužudymo.

Kaip pranešė teismas, nusikaltimas viename Pasvalio rajono kaime įvykdytas 2021 metų liepos 10 dieną.

Bylos duomenimis, nužudytosios sklype jos artimieji iš vakaro pjovė žolę. Pjovimo garsų suerzinta kaltinamoji – gretimos sodybos šeimininkė jau gerokai po vidurnakčio nuėjo iki kaimynės namo, išdaužė du langus ir per vieną jų įlipo į vidų. Moterys susistumdė, galiausiai, kaltinamoji kaimynę pasmaugė.

Teismas konstatavo, kad byloje surinktais duomenimis yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji E. D. neteisėtai, atvirai, pavartodama smurtą, prieš nukentėjusiosios valią įsibrovė per langą į jos gyvenamąjį namą, kur ją tyčia nužudė.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso pradžioje kaltinamoji neigė savo kaltę, neigė apskritai buvusi pas kaimynę įvykio naktį.

Moteris tvirtino nieko nepamenanti dėl depresijos, kaltino medikus, kurie jai prieš kelias savaites iki įvykio pakeitė vaistus, ir dėl to ji negalėdavusi užmigti, pailsėti. Kaip pagrindinę savo neteisėto elgesio priežastį kaltinamoji akcentavo ir triukšmą, kurį iš vakaro kėlė žolės pjovimas traktoriumi ir nešiojama žoliapjove kaimynės teritorijoje.

Tačiau, kaip pažymėjo teismas, kaltinamajai atliktos teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės išvados visiškai paneigė jos versiją, kad ji kaimynę nužudė dėl pakrikusios psichikos. Ekspertai pripažino, kad kaltinamoji įvykio metu buvo pakaltinama, o jai nustatyti psichikos sutrikimai neturėjo lemiamos įtakos suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų duomenų išryškėjo ir nužudymo motyvas. Tai – elementarus kaltinamosios pyktis kaimynei, savotiškas kerštas už tai, kad ji vakare negalėjo užmigti dėl kaimynės kieme keliamo triukšmo. Teismas pažymėjo, kad tai yra vertinama kaip asmeninės paskatos.

„Kaltinamosios veiksmai – dviejų langų rėmų išlaužimas, stiklų daužymas, įlipimas pro langą į kaimynės namo virtuvę, iš karto sekę smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją, vėliau – jos pasmaugimas rodo, kad kaltinamoji pas kaimynę ėjo ne siekdama su ja pasikalbėti, kaip kad ji tvirtino teisiamajame posėdyje, o išlieti pyktį, atkeršyti“, – sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Valdas Meidus. 

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad yra E. D. atsakomybę lengvinti aplinkybė – kaltinamoji atlygino dalį žalos vienam iš trijų nužudytos moters vaikų.

Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. D. įvykdė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, anksčiau neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojama tik gerai, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų konfliktiška ar piktnaudžiautų alkoholiu.

Kita vertus, kaip pažymėjo teismas, E. D. tyčia nužudė visiškai niekuo dėtą kaimynę, su kuria ilgą laiką gyveno greta. Ši veika yra itin pavojinga, ja sukeltos itin sunkios, nebepataisomos pasekmės. Be to, teisiamojo proceso metu kaltinamoji nebuvo nuoširdi, neigė kaltę, bandė dalį kaltės suversti pačiai nužudytajai, kaltino kitus asmenis.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į ekspertų nuomonę, kad nepaisant kaltinamosios garbaus amžiaus, turimų psichinės sveikatos problemų bei nustatytų ligų, E. D. gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

Teismas išsprendė ir civilinius ieškinius byloje. Trims nužudytos moters vaikams iš kaltinamosios priteista 43 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas apribojo kaltinamosios nuosavybės teises į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą iki ji atlygins šią neturtinę žalą. 

Panevėžio apygardos teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.