Migracijos departamento darbuotoja nuslėpė įgytą Rusijos pilietybę

Vykdydamas sustiprintą asmenų, galimai slepiančių įgytas kitų šalių pilietybes, kontrolę, Migracijos departamentas nustatė, kad Rusijos pilietybės įgijimo faktą nutylėjo ir apie tai nepranešė Klaipėdoje dirbanti departamento darbuotoja.

„Įstaigos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui surinkus neginčijamus įrodymus, moteris neteko Lietuvos pilietybės, o tada nedelsiant buvo atleista ir iš pareigų“, – teigiama departamento pranešime.

Anot jo, liepos pradžioje analizuojant iš Lietuvos į Rusiją ar Baltarusiją bei atgal dažnai keliaujančių asmenų srautus nustatyta, kad viena tokių keliautojų yra uostamiestyje dirbanti Migracijos departamento darbuotoja.

Paaiškėjo, jog moteris apie savo išvykimus į Rusiją darbovietei pranešė kur kas mažiau kartų, nei realiai vykdavo per valstybės sieną, todėl šias aplinkybes aiškintis ėmėsi Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyrius.

Tyrimo metu moteris prisipažino, jog 2022 metų pradžioje įgijo Rusijos pilietybę ir apie tai nustatyta tvarka neinformavo Migracijos departamento. Taip pat paaiškėjo, kad ji neturi teisės į daugybinę pilietybę.

Dėkoju kolegoms už puikiai atliktą darbą

Dėl to Migracijos departamentas inicijavo Lietuvos pilietybės netekimo procedūrą.

Po to, kai vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakymu moteris neteko Lietuvos pilietybės, ji iškart atleista iš pareigų.

Migracijos departamente ši moteris dirbo šiek tiek daugiau nei metus, galiojančių nuobaudų neturėjo.

Už tai, kad nepranešė apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, jai pradėta administracinė teisena, gresia bauda nuo 300 iki 850 eurų.

„Dėkoju kolegoms už puikiai atliktą darbą. Kaip žinia, oficiali komunikacija su Rusijos tarnybomis dabar yra neįmanoma, todėl Migracijos departamentui nustatyti neteisėtus Rusijos ir Lietuvos pilietybių turėjimo faktus yra be galo sudėtinga. Džiaugiuosi, kad nepaisant to, šį atvejį išsiaiškinome savo iniciatyva ir jėgomis“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Pasak jos, Migracijos departamentas, reaguodamas į šį atvejį, papildomai išsiuntė siūlymą Viešojo valdymo agentūrai pakeisti priėmimą į valstybės įstaigas reglamentuojančius teisės aktus ir numatyti pareigą pretendentams deklaruoti visas turimas pilietybes.

Migracijos departamento duomenimis, kitos šalies pilietybę legaliais pagrindais turi ir apie tai nustatyta tvarka yra pranešę beveik 69 tūkst. Lietuvos piliečių.

Daugiausiai – 12,4 tūkst. – asmenų teisėtai turi Lietuvos ir Rusijos pilietybes. Lietuvos ir Izraelio pilietybes turi per 10 tūkst. asmenų, Lietuvos ir JAV – 8,5 tūkstančio.

Daugybinę Lietuvos ir Baltarusijos pilietybę turi 4 tūkst. asmenų.

Oficialiai nėra žinoma, kiek Lietuvos piliečių yra įgiję kitų valstybių pilietybes ir tokius faktus toliau slepia.

Lietuvos Konstitucija draudžia Lietuvos piliečiui turėti kitos valstybės pilietybę, jeigu jis neatitinka tam tikrų įstatyme nustatytų sąlygų.