Už merginos išžaginimą greitosios medicinos automobilyje nuteistam vyrui nepavyko parduoti sklypo motinai, kad išvengtų atsakomybės pagal galimą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs nuteistojo kasacinę bylą, konstatavo, kad asmens, kurio laisvė yra laikinai suvaržyta dėl įtarimų padarius nusikalstimą, sudarytas žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sandoris su motina, siekiant išvengti atsakomybės pagal galimą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, negalioja dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Vertindama prokuroro reikalavimą šią sutartį pripažinti niekine, LAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad visuomenės interesas yra ne tik apsisaugoti nuo jai pavojų keliančių asmenų laikinai ar nuolatos apribojant jų laisvę, bet ir užtikrinti, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui kaip silpnesniajai šaliai būtų atlyginta visa jo patirta turtinė ar neturtinė žala, pranešė teismas.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys – baudžiamosios bylos dalis, todėl tai nėra tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamąjį nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Dėl to prokuroro reiškiamas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu – viešojo intereso gynybos dalis.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Du buvę Vilniaus greitosios pagalbos tarnybos darbuotojai yra nuteisti už 18-metės pacientės išžaginimą. Teismas 36 metų felčeriui Kęstučiui Stasaičiui yra skyręs 7 metų laisvės atėmimo bausmę, 63-ejų vairuotojui Janui Borkovskiui - 5 metų ir 6 mėnesių. Jiems solidariai priteista atlyginti 40 tūkst. litų už padarytą žalą.