Jie įtariami sukčiaujant įgiję labai didelės vertės svetimą turtą, apgaulingai tvarkę įmonių finansines apskaitas, klastoję dokumentus ir vengę mokesčių, teikdami neteisingus duomenis apie pajamas.

FNTT pareigūnai nustatė, kad Lietuvoje registruotos įmonės direktorius, veikdamas kartu su dar septyniais asmenimis, pardavinėdami automobilius, galimai naudojasi trečiųjų šalių piliečių asmens duomenimis ir Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje registruotomis bendrovėmis.

Pareigūnai įtaria, kad prekyba iš JAV, Norvegijos ir Kanados importuotais automobiliais vykdoma nuslepiant tikrąją automobilių vertę ir siekiant išvengti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumokėjimo į Lietuvos biudžetą.

Iš surinktų duomenų galima spręsti, kad įtariamieji taip pat naudojosi Vengrijoje registruotomis bendrovėmis galimai tam, kad įformintų fiktyvius pardavimus nepagrįstai pritaikius 0 procentų PVM tarifą, taip išvengiant mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimo ar susimažinant kitas mokestines prievoles.

Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai atliko įtariamųjų turėtų ir turimų transporto priemonių pardavimo per pastaruosius trejus metus analizę, kuri aiškiai parodė, kad Lietuvoje registruotos įmonės direktorius deklaravo per 3 tūkst. transporto priemonių įsigijimą.

Manoma, kad daugiau nei 700 automobilių buvo parduoti Lietuvoje fiziniams ar juridiniams asmenims, deklaracijose nurodant tikrovės neatitinkančią informaciją – automobilio įsigijimo kaina neatitinka aukcione įsigyto automobilio kainos, o pats automobilis perleidžiamas trečiosios šalies piliečiui. Pastebėta, kad veikta operatyviai – dažnu atveju, tą pačią dieną arba po kelių dienų tas pats arba kitas trečiosios šalies pilietis arba viena iš įmonių parduoda automobilį Lietuvos gyventojui, tik jau už gerokai didesnę kainą, atitinkančią rinkos kainą.

Įtariama, kad tokiu būdu per fiktyvią sandorių grandinę galimai buvo išvengta ne mažiau kaip 500 tūkst. eurų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Siekiant surinkti kuo daugiau tyrimui reikšmingų įrodymų, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose FNTT pareigūnai atliko 18 kratų įtariamųjų gyvenamosiose, darbo vietose, automobiliuose. Kratų metu rasti ir paimti su automobilių prekyba susiję dokumentai, telefonai, kompiuteriai ir kt.

Už sukčiaujant įgytą labai didelės vertės svetimą turtą ar labai didelės vertės turtinės prievolės išvengimą teismas gali skirti laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas, kai dėl to buvo padaryta didelė žala, griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.