Vaikai neleido nugaišti krante paliktiems šunims: per upę du nešant ant rankų, trečias plaukė pats

Gyvūnų gelbėtojai puolė į upę, pasiryžę iš mirties ištraukti visus tris šunis.

Nors vieta, kurioje buvo gyvūnai, yra negili, bet streso buvo pilna, nes gelbėtojai nežinojo, kas laukia aname krante. Iš tolo buvo matyti, kad pačioje atokaitoje, kaip trys nejudantys taškai, guli trys šunys.

Ačiū kaimo vaikams, kurie nesuprantamai numestus gyvūnus kitapus upės stebėjo kelias dienas, tada pasakė tėvams, o šie pranešė gyvūnų mylėtojams.

„Vaikai atėjo maudytis į maudyklą ir kelias dienas stebėjo, kaip vienoje vietoje gulėjo šunys jau tris dienas“, – pasakojo gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas" vadovė Anželika Jaškuvienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš karto gelbėtojai nesuprato, ar du šunys iš trijų dar gyvi, nes jie į pasirodžiusius žmones nereagavo.

Jis pats plaukė paskui savo draugus.

Gyvūnų globėjai situacijos giliai neanalizavo. Pagal išgulėtą žemę buvo aišku, kad šunys čia – neseniai, o pro brūzgynus buvo sunku prasibrauti ir šuniui, juo labiau žmogui. Sprendimas – per upę šunis į kitą krantą pernešti rankomis. Bet šunys trys, o žmonės – du.

Gelbėtojai pasirinkimo neturėjo. Nors iki nelaimėlių suaugusiuosius lydėjo tie patys vaikai, vyras tegalėjo paimti vieną šunį, Anželika – kitą, o trečią buvo ketinta paimti sugrįžus. Tačiau paliktas šuo panikavo ir sprendimą priėmė pats.

„Jis pats plaukė paskui savo draugus“, – tikino A. Jaškuvienė.

Kelias per upę buvo ilgas – buvo pernešami gyvūnai, kurie nežinia kaip ant svetimų rankų sureaguos.

Bet žmogaus išsiilgę šunys dantų neparodė. Atvirkščiai – jie tiesiog lindo į rankas, kad būtų glostyti. Du šunys yra seniukai, kaip juos dabar vadina savanoriai, – jau ėda, geria. Prasčiausia padėtis su jų vadinama bobute – ji sunkiai serganti, visai be dantų – nei ėda, nei geria. Likimą spręs veterinarai.

Nors visai neaišku, kaip trys bejėgiai šunys pasiliko įkalinti tarp upės ir brūzgynų, bet šeimininkų bus ieškoma.

„Viešinime, skelbiame kieno šunys. Kartais pamato kaimynai, giminės paskambina ir pasako, kur jie gyvena, kieno tai yra“, – teigė gyvūnų prieglaudos „Mažas draugas“ vadovė.

Jeigu būtų nustatyta, kad augintiniai tyčia palikti žūti, policija pradėtų tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Tik šeimininkų paieškoms reikia kantrybės. Esą yra pavyzdžių, kai savininkai buvo rasti net po dvejų metų, kai gelbėtojai iš mirties ištraukė negyvenamoje sodyboje du šaltyje pririštus mažus šuniukus.