Miškininkai: audros išlaužė medžių daugiau nei 100 hektarų plote

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote.

Labiausiai nukentėjo miškai Biržų, Kazlų Rūdos ir Švenčionėlių regioniniuose padaliniuose, pastarajame išversta didžioji dalis medžių – per 5000 kubinių metrų. Stiprus vėjas niokojo ir privačius miškus.

„Nors savaitgalį praėjusi audra nebuvo tokia smarki, kaip „Laura“ ar „Ervinas“, tačiau kiekvienas išverstas ar išlaužytas medis – praradimas mūsų miškams. Dabar mūsų miškininkai kuo skubiau tvarkys vėjavartas ir vėjalaužas, kad išverstuose, nulaužytuose medžiuose neatsirastų kenkėjų židinių. Nusilpusius medžius puola kamienų kenkėjai – žievėgraužiai, išsiritusi nauja karta užpuola ir sveikus medžius“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė.

Labiausiai, kaip nurodoma VMU pranešime, Lietuvoje nukentėjo spygliuočiai – daugiausia pušys. Kadangi pušies šaknis yra stipri ir įsiskverbus giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę.

Kiekvienas išverstas ar išlaužytas medis – praradimas mūsų miškams.

Ketvirtadienį Švenčionėlių regioninio padalinio miškininkai, Labanoro regioninio parko bei Valstybinės miškų tarnybos atstovai vietoje dar kartą apžiūrės išlaužytus medynus ir nuspręs, kaip efektyviausiai juos tvarkyti.

Miškininkai prisimena ir pernai kovą praūžusią audrą „Laurą“, kuri pridarė kur kas didesnės žalos. Tąkart suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. kub. m išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.

VMU primena, kad 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kub. m medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.

2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kub. m (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. kub. m (60 proc. metinių kirtimo apimčių). Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių.

2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kub. m medienos. Labiausia nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius, primenama VMU pranešime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sūduvis

Sūduvis portretas
Dabar plynai reikės išpjauti bent 500 hektarų miško ar ne ponai miškininkai?

Miskinis

Miskinis portretas
Pasinaudojo audra ,nors ta audra neišlaužė medžius .Nupjovė medžius ,kad atrodytų jog audros išlaužyta.

As

As portretas
Dar daugiau begalviai ispjaukit isretinant,tada ir nesuskaiciuosit kie isvartys,islauzys,miskas turi buti miskas,o ne sodas beprociai.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių