Kaip praneša LVAT, Migracijos departamentas buvo nusprendęs perduoti pareiškėją kitai Europos Sąjungos (ES) šaliai, kadangi ši valstybė narė buvo prisiėmusi atsakomybę už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir buvo sutikusi jį atsiimti pagal Dublino reglamente nustatytą procedūrą.
Pareiškėjas teigė, kad jo perdavimas nebuvo įvykdytas per reglamente nustatytą šešių mėnesių terminą, todėl atsakomybė už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą perėjo Lietuvai.
Tuo metu Migracijos departamento vertinimu, egzistavo pagrindas laikyti, kad už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą ir toliau atsakinga kita ES valstybė narė.
LVAT, remdamasis ES Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencija, pažymėjo, kad Dublino reglamente nustatytos asmens perėmimo savo žinion arba atsiėmimo procedūros turi būti įvykdytos per šiame reglamente numatytą šešių mėnesių terminą.
Teismas akcentavo, kad šiam terminui pasibaigus neįvykdžius perdavimo, atsakomybė už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą automatiškai pereina prašančiajai valstybei narei.
LVAT pažymėjo, kad tokiu atveju nereikia papildomo atsakingos valstybės narės sprendimo atsisakyti asmenį perimti ar atsiimti. Vien tai, kad perdavimas nebuvo įvykdytas per Dublino reglamente nustatytą terminą, lemia atsakomybės perėjimą kitai valstybei narei.
Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas išaiškino, kad nagrinėjamu atveju sprendimui dėl perdavimo teismo proceso metu nebuvo suteiktas stabdomasis poveikis, o šešių mėnesių terminas pasibaigė dar iki galutinio ginčo išsprendimo. Dėl šios priežasties LVAT konstatavo, kad atsakomybė už pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą perėjo Lietuvai.
Teismas pripažino, kad Migracijos departamento sprendimas nebeatitiko susiklosčiusios teisinės situacijos, todėl pareiškėjo prieglobsčio prašymas turi būti nagrinėjamas Lietuvoje.
(be temos)
(be temos)