Pastebėjau, kad Klaipėdoje – nemažai įvairių parodų. Tik nežinia, ar tikrai jų tiek reikia ir kas jose lankosi. Į parodos atidarymą, kaip tapo įprasta, ateina iki dešimties žmonių. Tad klausimas, ar organizatoriai neinformuoja, ar žmonės nusiteikę, kad nieko įdomaus nepamatys? Jeigu autorius žinomas, daugiau susirenka, o jeigu negirdėtas – salė pustuštė. Mano nuomone, reikėtų atsirinkti, ką kviesti, ir daugiau informuoti gyventojus, kuo paroda išskirtinė.

Liucija M.

Keiksmai scenoje – nereikalingi

Skaičiau vieno asmens skundą dėl spektaklio metu kalbančios moters. Aš irgi buvau tame spektaklyje ir man pasirodė, kad moteriškė leidžia sau per daug. Tačiau nepatiko ir dar kai kas. Vienas aktorius, vaidindamas vieną geriausių savo personažų – Vandalą, nuolatos keikėsi. Jūs man pasakykite, kas keiksmuose yra tiek juokinga? Vieną kartą nusikeikė, antrą, trečią, ir visa salė leipo iš juoko. Ar mūsų mentalitetas toks sugedęs, kad juokiamės iš tokių dalykų? O gal kultūroje taip įsišakniję keiksmai, kad be jų – neįmanoma?

Nijolė

Vietų pas gydytojus yra

Girdėjau apie skandalą, kad gydymo įstaigose nėra vietų. Visi suprantame, kodėl taip nutiko. Koronaviruso pandemija padarė savo juodą darbą. Darbuotojai įprato nedirbti, o tik tyliai pasėdėti ir kartais pakelti telefono ragelį. Tačiau aptingo ir paprasti žmonės. Užuot ieškoję išeities, skundžiasi. Prisijungus prie e. sveikatos galima pasižiūrėti neužimtas gydymo įstaigas ir jose užsiregistruoti dar šios savaitės vizitui. Nebent neturite interneto, bet ir tokiu atveju tam yra biblioteka.

Remigijus

Savaitgalis – be darbų

Norėčiau, kad lapų surinkėjai dirbtų ne savaitgaliais, o darbo dienomis. Savaitgaliai skirti poilsiui, o ne visokių technikų ūžimui. Geriausia būtų taip: uždarau namų duris ir tegul jie sau darbuojasi. Išaušus šeštadieniui nieko panašaus nenoriu girdėti. Net pyktis ima, kai tenka pabusti nuo besikeikiančių darbininkų. Stovi dviese, rėkia vienas per kitą, neva dirba, o mašinos ūžia visu garsumu.

Stasė