Beveik kasdien per televiziją kalbama apie iš mamos atimtą berniuką. Vaizdo įrašas – žiaurus, vaiko verksmas tiesiog spaudžia širdį. Pačioje šio skandalo pradžioje, kai tik įrašas buvo paviešintas, visi gailėjo mamos ir smerkė vaikų teisių atstovus, pareigūnus. Dabar nuomonę pakeičiau ir aš pati. Mažametis buvo atimtas teismo nutarimu, o tam turi būti labai rimta priežastis. Laikai pasikeitė ir vaikų šiaip neatima. Dėl darbuotojų nuomonė nepasikeitė. Prie kiekvieno vaiko reikia mokėti prieiti, o ne plėšti prievarta nuo mamos.

Jelena

Priedangų nė neprireiktų?

Perskaičiau I. Kiseliovaitės straipsnį „Diena X: viešai yra paskelbta ne viskas“ („Klaipėda“, 2023 12 12). Manau, kad ten parašyta tikra tiesa. Jeigu vyktų karas, mums, klaipėdiečiams, niekas nepadėtų. Bet tokie būtume ne vieni. Šalies turtuoliai tuoj pat paliktų šalį, o gyventojai suktųsi tarsi kamuoliukai loterijos žaidime – vieniems pasisektų, kitiems ne. O ir Klaipėdos neliktų per vieną dieną, tad priedangomis veikiausiai niekas nespėtų pasinaudoti.

Karolis

Vaistinėse – ir kosmetika

Kad keičiasi mūsų suvokimas apie šventes, dovanas, lyg ir visiems aišku. Bet mane vis dar stebina keli dalykai. Prieš dešimt metų nebūčiau pagalvojusi, kad vaistai ar vaistinės dovanų kuponas galėtų būti puiki dovana. Iš vienos pusės, man tai atrodo absurdiška, iš kitos – praktiška. Absurdiška dėl to, kad dirbdami visą gyvenimą pinigus uždirbame tik keliems dalykams – maistui, degalams, į darbą nuvažiuoti, ir vaistams. Beje, vaistinėse šiais laikais kosmetikos priemonių daugiau negu pačių vaistų.

Gintarė

Elgiasi lyg šventieji

Žinote, per žinias rodo daugybę neigiamų naujienų, ypač kriminalų. Ne paslaptis, Lietuvoje tai įprasta. Kiek prisimenu visokius nusikaltėlius, iš nė vieno jų negirdėjau, jog pripažintų kaltę. Vagys, smurtautojai, žudikai prieš visuomenę, teisėjus, pareigūnus – lyg angeliukai. Gal dėl to kalėjime neužsibūna per ilgai.

Stasys