Skaičiau, kad vieno sostinės prekybos centro tualete buvo rastas dingusio vyro kūnas. Kaip parduotuvės darbuotojai nejautė kvapo net dvylika dienų? Netikiu nė vienu žodžiu. Yra valytojos, pardavėjos, apsaugininkai. Net jei tualetas neveikė, kažkas profilaktiškai turėjo jį išvalyti, kad nesusidarytų pelėsis. Užuojauta mirusiojo artimiesiems, galiu tik įsivaizduoti, kokį beviltiškumą jie patiria.

Alma

Už šmeižtą – į teismą

Vienas Lietuvos komikas per daug sau leidžia. Aukoja Ukrainai, bet dergia savus, gyvendamas Lietuvoje. Taip pat skatina patyčias, nejaučia ribų tarp to, kas galima ir kas negalima. Jo juokeliai ne tik nejuokingi, bet ir užgaulūs. Kai kurių Seimo narių vietoje seniai būčiau jį padavęs į teismą už šmeižtą. Tikiuosi, kad kada nors kas nors vis tiek nuspręs imtis veiksmų, nes tokie žmonės kaip jis – nenuspėjami, nežinia, ką sugalvos, kad kitam pakenktų.

Eugenijus

Klaipėda – bent jau švari

Bijau, kad turistams ta mūsų Klaipėda apskritai neįdomi, labiau nyki, bespalvė. Kaip sakė miesto Turizmo informacijos centro direktorė R. Savickienė, nereikėtų mums lygintis su Paryžiumi ar Londonu, bet norėtųsi, kad nebūtų gėda prieš svečius. Mieste vienu metu vyksta šimtas remontų ir nėra nė kur kojos padėti. Galime tik pasidžiaugti, kad Klaipėda – švari, ne kaip Briuselis, Anglija, Italija, Prancūzija, kur šiukšlių smarvė, ypač vasarą, užgožia bet kokius gardaus maisto kvapus.

Marijonas

Laisvės vieta – ne purvyne

Skaičiau apie purvyne gulėjusią mūsų trispalvę. Gyvenu netoli Rumpiškės kvartalo, bet neteko tos vėliavos pamatyti. Jeigu būčiau pamačiusi, tikrai būčiau ją pakėlusi ir, jeigu įmanoma, išplovusi, susiuvusi. Labai gaila, kad gimtojo krašto lietuviai taip trispalvės nevertina, nemyli. Laisvė – didelė dovana, reikėtų ją branginti, o ne volioti purve.

Antanina