Pirmadienio vakarą žiūrėjau interviu su E. Vitulskiene per LNK. Man ši moteris labai patiko. Šaunuolė, kad nebijo kalbėti apie tai, kas daugeliui moterų yra tabu: svoris, ūgis, veido bruožai, seksualumas. Apskritai džiugu, kad atsiranda vis daugiau moterų, laužančių stereotipus ir padedančių kitoms priimti ir pamilti save.

Simona L.

Aktorių įpročiai – nebe tie

Džiaugiuosi, kad „Mūzos“ apdovanojimą gavo aktorius D. Meškauskas. Fantastiškas, gabus ir visiškai paprastas žmogus. Kažkas skundžiasi, kad pas mus nėra gerų aktorių, o aš sakau priešingai – pas mus talentų daug. Vien pasižiūrėjus „Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją matyti, kad daugelis jaunų aktorių pasitempę, išvaizdūs, o ne kaip anksčiau, kai savo liūdesį aktorėliai skandindavo alkoholyje.

Skaitytojas

Ir valdžia, ir kaimynai blogi

Pritariu Eglei, pasakiusiai „Karštame telefone“, kad jeigu žmonės nenori, tegul niekam neaukoja. Jeigu gaila to euro ar kelių, neduokite, kur problema? Bet ne, geriau sėdėti prie televizoriaus ir piktintis, kad valdžia bloga, kaimynas blogas, orai blogi, o dar tie ukrainiečiai ar lenkai... O ką patys padarėte, kad būtų geriau?

Janina

Lietuviams švenčių nereikia

Jau seniai taip galvoju, bet kasmet tos mintys pasitvirtina. Lietuviams (ir ne tik) Velykų ir Kalėdų nebereikia. Žmonės nesupranta, kas tai per šventės ir kam jos reikalingos. Per Kalėdas laukia Kalėdų Senelio, o tiksliau – naujų kompiuterių, telefonų, dulkių siurblių. Per Velykas svarbiausia – kiaušinių dažymas, šokoladiniai kiškiai ir kitos nesąmonės. Ir vienu, ir kitu atveju – blogai. Vertybės tirpsta kaip tie šokoladiniai kiškiai. Gal mokyklose reikėtų iš naujo aiškinti, kuo tos šventės ypatingos ir kad ne naujausias telefonas yra dovana, o sveikata, šeima, tikėjimas.

Adomas