Labai gaila, kad mūsų valdininkai net nesvarsto apie bunkerių statymą. Negi, kaip visuomet, reikia laukti nelaimės, kad būtų imamasi veiksmų? Jeigu tas, kuris pralošė milijonus eurų, juos grąžintų valstybei, iš tų pinigų galėtų būti statomas ne vienas bunkeris. Taip pat aktualios ir vadinamosios priedangos. Jų per mažai ir jos tuščios, kažin, ar jos saugios. Kaip gyventojai jose maitinsis, kaip valys žaizdas, kur atliks gamtinius reikalus? „Klaipėdoje“ jau buvo apie tai rašyta, atsakymas aiškus – esame palikti vieni.

Jeronimas L.

Yra rimtesnių reikalų nei stadionas

Tiek daug kalbama apie Vilniaus stadioną, vadinamą nacionaliniu. Nejaugi Lietuva neturi kur dėti pinigų? Pavyzdžiui, medicinai, mokytojams, krašto apsaugai. Net negalvojama apie paprastus žmones tiek, kiek apie tą stadioną. O juk šalia sostinės, Kaune, yra nuostabus, naujas stadionas. Ar tikrai reikia dar vieno? Ar Lietuvos futbolininkai jau tokie garsūs visame pasaulyje, kad be šimtus milijonų kainuosiančio stadiono neapsieitų?

Skaitytoja

Purvini langai bado akis

Kasdien einu į Atgimimo stotelę laukti autobuso, kuriuo važiuoju namo. Tad kiekvieną dieną praeinu Herkaus Manto gatve, kurioje yra vienas restoranas. Negaliu atsistebėti, kokie purvini to restorano langai. O viduje labai tamsu. Seniau galvodavau, kad ši užeiga uždaryta, tačiau paaiškėjo, kad tiesiog dėl purvinų langų nematyti ten sėdinčių žmonių. Savininkams turėtų būti gėda.

Jelena

Padėtų, bet ne tuščios kalbos

Per televiziją skelbė, kad norintieji mesti rūkyti nuo šiol galės skambinti kažkokia pagalbos linija. Nesupykite, bet aš labai abejoju, kad tai – išmintingas sprendimas. Šiuolaikinis jaunimas ypač mėgsta elektronines cigaretes. Tačiau būtent jaunimas į tą karštąją liniją niekada neskambins. Labiausiai sukrėstų rūkalių, narkomanų ir kitokių žmonių istorijos, tada jie tikrai suprastų, ką iš tiesų reiškia rūkymas.

Irena