Teismui perduota byla dėl Klaipėdos statybų įmonės nusikalstamo bankroto

Kaltinimai dėl turto pasisavinimo bei iššvaistymo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir nusikalstamo bankroto pareikšti vienos Klaipėdoje veikusios statybų bendrovės direktoriui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis per 2018 metus, manoma, neteisėtai pasisavino ir iššvaistė daugiau nei 103 tūkst. eurų, priklausiusių jo valdomai įmonei. Įtariama, jog bendrovės vadovas už parduotas įmonės prekes, nekilnojamąjį turtą bei automobilį gautus pinigus galimai naudojo savo reikmėms.

Remiantis surinktų duomenų visuma, vyras iš įmonės sąskaitos išsigrynindavo įvairias nuo 200 iki 7000 eurų siekiančias pinigų sumas. Įtariama, kad jis atliko bankinius pavedimus į asmenines savo sąskaitas bei, manoma, įmonės lėšomis atsiskaitė už sau perkamas prekes bei paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Surinkta duomenų, jog dalį – 27 tūkst. eurų – bendrovės lėšų kaltinamasis galimai pasisavino sudarydamas, manoma, fiktyvius sandorius Ispanijoje.

Įtariama, kad vyras, siekdamas nuslėpti šias nusikalstamas veikas, galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto bei įsipareigojimų dydžio.

Tyrimo metu buvo surinkta duomenų, kad bendrovės direktorius, galimai neteisėtai pasisavinęs ir iššvaistęs bendrovės lėšas, tyčia nulėmė įmonės bankrotą ir kreditoriams padarė daugiau nei 212 tūkst. eurų turtinę žalą.

Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo pareigūnai.

Griežčiausia bausmė numatoma už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už didelės vertės svetimo turto iššvaistymą maksimali numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Už sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto ir apgaulingą apskaitos tvarkymą atitinkamos griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas iki trejų ir iki ketverių metų.