STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Neringos savivaldybės tarybos narių išlaidų

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl piktnaudžiavimo bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.

„Galiu patvirtini, kad tie straipsniai“, – penktadienį BNS informavo STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Julija Gorovniovaitė.

„Laisvės televizijos“ įkūrėjas Andrius Tapinas, remdamasis Neringos savivaldybėje atlikto audito išvadomis, yra skelbęs informaciją apie šios savivaldybės tarybos narių išlaidas transportui ir technologijoms – kompiuterių, telefonų ir kitos įrangos nuomai.

Tuomet paskelbta, kad savivaldybės lėšomis kai kurie politikai važiuoja reklamuoti savo partiją prieš rinkimus, tūkstančius eurų skiria kompiuterių, kitos įrangos nuomai, o lėšos keliauja į vienos tarybos narės draugės vyro įmonę.

Faktu, jog STT pradėjo ikiteisminį tyrimą visuomenininkas ketvirtadienį pasidalijo savo feisbuke.

„Po mano pareiškimo šiandien gavau iš STT raštą: „Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsniu 2023-03-09 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-7-00005-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d“, – teigė A. Tapinas.

Kai kam reikėtų paskubėti susiskaičiuoti ir geranoriškai grąžinti pataškytus pinigus, o dokumentų klastojimas – čia jau rimtesnė kalba.

„228 BK yra „Piktnaudžiavimas“, o 300 BK straipsnis „Klastojimas“ – vadinasi, STT kilo įdomūs klausimai. Kai kam reikėtų paskubėti susiskaičiuoti ir geranoriškai grąžinti pataškytus pinigus, o dokumentų klastojimas – čia jau rimtesnė kalba“, – pažymėjo visuomenininkas.

Neringos taryboje yra 15 politikų, trys iš jų dirba opozicijoje.

Audito duomenimis, pernai Neringos politikai transporto nuomai, eksploatavimui, techninei priežiūrai ir kitoms įvairioms transporto paslaugoms išleido apie 64 tūkst. eurų.

Dar 20,7 tūkst. eurų atsiėjo kompiuterių nuoma, ryšio, interneto ir panašios paslaugos. Smulkioms IT prekėms įsigyti, pašto paslaugoms panaudota 3,3 tūkst. eurų, kanceliarinėms priemonėms – kiek daugiau kaip tūkstantis eurų.

Audito išvadose teigiama, kad didžiausią išlaidų dalį – apie 71 proc. – sudaro transporto priemonių eksploatavimas.