Šerno pasirodymas kelyje klaipėdiečiams vos nesibaigė žūtimi

Važiavo namo

Palangos plente ties prekybos centru "Ermitažas" – kraupi klaipėdiečių vyro ir moters akistata su laukiniu žvėrimi.

Trečiadienio naktį apie 1 val. pora iš Palangos oro uosto važiavo į Klaipėdą. Likus vos keletui kilometrų iki namų, į kelią išbėgo milžiniškas šernas.

Vairuotojas tikino neviršijęs leistino greičio, o išvydęs šerną dar bandė pristabdyti automobilį. Tačiau veltui.

Klaipėdos policijos patrulių teigimu, smūgio būta tokio stipraus, kad žmonės tik per plauką liko sveiki.

Jų gyvybes išsaugojo išsiskleidusios oro pagalvės.

Įvykio vietoje dalyvavęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis Marius Žvinklys pasakojo, kad po staigaus susidūrimo šernas dar spėjo nubėgti apie 100–150 metrų, tačiau netrukus suklupo ir nugaišo.

Nustebino net medžiotojus

Apie 130 kilogramų svėręs gyvūnas nepataisomai suniokojo automobilį "Mazda".

Keleivio vietoje sėdėjusi moteris patyrė didelį stresą.

"Atvykę medžiotojai pasvėrė miško gyvūną ir liko nustebę. Kaip jie patys išsireiškė, sumedžioti tiek daug sveriantį gigantą pavyksta tik labai retais atvejais", – užsiminė M.Žvinklys.

Esą nuo panašių nelaimingų atsitikimų neapsaugotas nė vienas. Dažniausiai tokios avarijos įvyksta krašto ir magistraliniuose keliuose.

Per pastarąsias keletą parų šernų keliuose būta daugiau.

"Kitas susidūrimas su šernu neseniai įvyko tame pačiame Klaipėdos–Palangos kelyje ties nusukimu į Kretingą. Pastebime, kad įvykių su gyvūnais nebūna ten, kur yra pastatyti atitvarai. Tik labai retais atvejais juos peršokti įstengia briedžiai", – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Baigiasi ir mirtimi

"Susidūręs su automobiliu gyvūnas dažniausiai žūva, o mašina sugadinama nepataisomai. Pastarąją savaitę Klaipėdoje žmonės dėl to nenukentėjo, bet žinome ir labai liūdnai pasibaigusių atvejų. Skaudžiausios pasekmės būna po susidūrimo su briedžiu. Šis gyvūnas turi ilgas kojas ir partrenktas gali sulysti į visą mašinos saloną bei savo svoriu užmušti žmogų", – aiškino pareigūnas.

Tokiais atvejais civilinės atsakomybės draudimas nuostolių neatlygina. Laimi tie, kurie turi kasko arba atskirą draudimą nuo avarijų su gyvūnais.

"Tokių įvykių negalima nuspėti, o ir išvengti sunku. Kartais netgi greitas stabdymas nepasiteisina, nes automobilis gali nulėkti į griovį ir apsiversti arba dar blogiau – išvažiuoti į priešingą eismo juostą", – komentavo M.Žvinklys.

Tiesa, naujausiuose automobiliuose jau yra sumontuotos elektroninės sistemos, kurios gali fiksuoti kelyje netikėtai atsiradusią kliūtį ir jos išvengti.

Trūksta atitvarų?

Partrenkus briedį ar šerną geriau prie jo nesiartinti, nes sužeistas laukinis žvėris labai pavojingas. Svarbu kuo greičiau iškviesti atsakingas tarnybas.

Avarijas sukelia ne tik miško, bet ir naminiai gyvūnai, pavyzdžiui paklydę šunys. Nemalonumų pridaro ir stirnos, kurios dažnai migruoja būriais.

Žmonės svarstė, esą ties Palangos plentu būtų pats laikas įrengti apsauginius atitvarus.

"Per daug žūsta gyvūnų ir per daug žalos padaryta žmonėms. Mokesčius mokame, o kas pasirūpins saugumu kelyje?", – klausė klaipėdiečiai.

Nors ir stovi apie gyvūnus įspėjantys ženklai, incidentų keliuose nemažėja.

Mat atėjus ilgesniam tamsiajam paros metui prasideda gyvūnų migracija į žiemojimo vietas. Todėl važiuodami miškingose vietovėse vairuotojai turėtų išlaikyti maksimalų budrumą.

Į kelią iššokusių gyvūnų elgesys yra nenuspėjamas – jie gali staiga sustoti vidury kelio ar įsibėgėti ir visu greičiu rėžtis į atvažiuojantį automobilį.

Vairuotojai raginami rinktis saugų greitį, atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie nurodo gyvūnų migravimo ruožą, sumažinti greitį važiuojant per mišką ar kitą pakelėje gausiai medžių apaugusį kelio ruožą.

Rudenį ir žiemą vairuotojui taip pat reikia pasirūpinti geru matomumu – nusivalyti aprasojusius langus, pakeisti prastus valytuvus, pasirūpinti kokybišku langų plovimo skysčiu, naudoti rūko žibintus užmiestyje, dažniau juos valyti.