Uostamiestyje pavogta Marijos skulptūra: kodėl pranešta tik po penkių mėnesių?

Kretingos rajono policijos komisariatą pasiekė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus pareiškimas.

Šio skyriaus vadovo Almanto Mureikos pasirašytame rašte teigiama, kad šiemet kovo 26 d. paveldosaugininkai patikrino Kretingos rajone Auksūdžio kaime stovinčią koplytėlę ir neberado joje medinės Marijos skulptūrėlės. Ji vertinama 1,4 tūkst. eurų.

Kaip teigiama rašte, paveldo saugotojams tapo žinoma, kad skulptūrėlė galėjo būti pavogta dar 2019 m.

Pareigūnai pradėjo oficialų vagystės tyrimą, bet pirmiausia jie norės išsiaiškinti, kaip Kultūros paveldo departamento darbuotojai prižiūri registruotus saugomus objektus, kaip dažnai juos apžiūri, kokiu būdu jie saugomi ir kodėl apie nusikaltimą pranešta taip vėlai.

A.Mureika tikino pats išvykęs į komandiruotę, o atsakinga darbuotoja atostogauja. Skyriaus viršininkas žadėjo išsiaiškinti pranešimo policijai suformavimo aplinkybes.

Paaiškėjo, jog paveldosaugininkai delsė pranešti apie vagystę todėl, kad laukė, kol sostinės specialistai pinigais įvertins dingusią skulptūrą. Kadangi buvo žinoma, jog medinė Marijos skulptūrėlė dingo prieš kelerius metus, skubėti esą nebebuvę ko.

Akivaizdu, kad apie vagių pėdsakus kalbėti būtų naivu.

2019 m. Kretingos rajone buvo pavogtos bene trys vertingos skulptūrėlės. Viena jų buvo medyje įkeltoje koplytėlėje, kitos dvi – stovinčiose ant žemės. Visos jos buvo senos, vietos žmonės minėjo, kad vienai jų galėjo būti apie 200 metų.

Skulptūras vagis išėmė nesuniokodamas koplytėlių, todėl jų pasigesta neiškart. Toks kruopštumas byloja, kad nusikaltėlis išmanė savo darbą, tai nėra primityvus vandalas.

Tada pareigūnams nepavyko nustatyti įtariamųjų.

Akivaizdu, kad vagys suvokė, kokias vertybes grobia, todėl neverta tikėtis, kad jos atsiras prie naujų sodybų įrengiamose koplyčiose.

Kur kas labiau tikėtina jas pamatyti internetiniuose antikvariato aukcionuose arba privačių kolekcijų kataloguose.

Aptardami šias vagystes pareigūnai pažymi, kad vertybės nebuvo tinkamai apsaugotos, nusikaltėliai jas pasiekė be didesnio vargo.

Vietos gyventojai, prižiūrintys šventųjų atvaizdus bei sakralinius objektus, į tokius priekaištus atsikerta, kad tokia yra senoji tradicija – šventųjų atvaizdai neužrakinami neišlaužiamose spintose.

Prieš kelerius metus paveldosaugininkai kalbėjo apie tai, kad senąsias skulptūras, turinčias nemenką vertę, būtina paimti iš pakelių koplyčių ir perduoti jas muziejams. Vietoje jų vertėtų įdėti šių vertybių kopijas.