Klaipėdoje dėl neatsargaus rūkymo užsiliepsnojo butas: šeimininkui prireikė pagalbos

Apie gaisrą uostamiesčio Naujakiemio gatvėje gelbėtojams pranešta pirmadienį 11.42 val.

Ugniagesiams nereikėjo ilgai žvalgytis, kuriame bute kilo gaisras, ketvirtame aukšte buto langai buvo pajuodę nuo dūmų, jie veržėsi į lauką, bylodami apie nelaimę.

Ugniagesiai iki ketvirto aukšto užlipo kopėčiomis. Dūmų apimtame bute gelbėtojai ieškojo žmogaus.

Šeimininkas buvo sukniubęs prie buto lauko durų. Žmogus buvo be sąmonės, todėl ugniagesiams teko jį iš patalpos išnešti.

Medikai skubiai išgabeno nukentėjusįjį į ligoninę, vyro būklė buvo prasta.

Iki karantino uostamiesčio ugniagesiai vykdė patikras žmonių būstuose, neretai jiems tekdavo aiškinti dūmų detektorių naudą. Pandemija šią ugniagesių veiklą sustabdė.

Dar neatlikus nuodugnaus gaisro priežasties tyrimo, esama spėjimų, kad gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo.

Apie tai sprendžiama iš fakto, kad gaisro židinys – lova.

Gaisro metu sudegė lova, du foteliai, aprūko visas vieno kambario butas.

Gaisro pasekmes skaudžiai pajuto ir nukentėjusiojo kaimynai – ugniagesių lietas vanduo pateko į žemiau esančius butus.

Rūkymas lovoje – viena dažniausių miestuose kylančių gaisrų priežasčių.

Dūmų detektoriai visoje Lietuvoje jau išgelbėjo ne vieną gyvybę ir padėjo apsaugoti daug turto.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) Prevencinės veiklos poskyrio vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė patikino, kad detektoriai veiksmingi ir tada, kai būsto šeimininkų nėra namie.

Šaižų, įkyrų garsą dažnai išgirsta kaimynai ir iškviečia ugniagesius.

Iki karantino uostamiesčio ugniagesiai vykdė patikras žmonių būstuose, neretai jiems tekdavo aiškinti dūmų detektorių naudą. Pandemija šią ugniagesių veiklą sustabdė.

"Dažniausiai žmonės pajunta detektorių naudą tada, kai patys arba jų artimieji susiduria su gaisru ar turi šio prietaiso suveikimo patirties. Vien Klaipėdoje jau turėjome dešimtis atvejų, kai dūmų detektoriai padėjo išvengti didžiulių gaisrų. Dažniausiai gaisrai kyla, kai žmonės išeina iš namų ir palieka ant viryklės gaminamą maistą, kai užmiega, nepatikrinę, ar išjungta viryklė, ar to nepadaro dėl girtumo", – teigė A. Maslauskienė.

Šiemet Klaipėdos APGV veiklos teritorijoje (12-oje savivaldybių) kilo 962 gaisrai, juose žuvo septyni žmonės, 21 gyventojas patyrė traumas.

2019 m. per tą patį laikotarpį kilo 1 189 gaisrai, žuvo septyni žmonės, traumas patyrė 20 žmonių.

Šiemet Klaipėdoje kilo 197 gaisrai, 42 – gyvenamajame sektoriuje, žuvo vienas žmogus, trys asmenys buvo sužeisti.