Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas: vietinio projekto virsmas pasauliniu

Problema virto galimybe

L. Kildos teigimu, tai buvo infrastruktūros, saugumo ir valstybės atsparumo projektas, ne verslo plėtros strategija.

„Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo vystymas Klaipėdoje buvo „mokymasis darant“ (angl. „learning by doing“) tiesiogine žodžio prasme. Tuo metu rinkoje praktiškai nebuvo sukauptos patirties, kaip tokio tipo plaukiojantys terminalai turėtų būti pastatyti. Ką jau kalbėti apie tokios infrastruktūros eksploataciją. Nebuvo nei aiškių modelių, nei „best practice“ vadovėlių. Buvo tik labai konkretus projekto įgyvendinimo terminas, aukšti saugos reikalavimai ir atsakomybė, kurios negalima perleisti niekam kitam“, – kalbėjo L. Kilda.

„KN Energies“ verslo vystymo direktoriaus teigimu, buvo daroma tai, ką daro daugelis organizacijų tokiose situacijose: ieškota žinių visur, kur tik buvo galima – kalbėtasi su konsultantais, mokslininkais, infrastruktūros vystytojais ir panašios infrastuktūros operatoriais skirtingose šalyse, jungta skirtingas patirtis į vieną veikiančią sistemą.

Ir labai greitai suprastas vienas dalykas: plaukiojančių terminalų nepriklausomų operatorių, kurių patirtimi ir pajėgumais būtų galima pasiremti įgyvendinus projektą, rinkoje tiesiog nėra.

Kaip kalbėjo L. Kilda, tuo metu tai atrodė kaip problema, tik vėliau paaiškėjo, kad tai buvo ir galimybė.

Pozicija: „KN Energies“ vaidmuo Vokietijoje išaugo laimėjus visų keturių valstybės valdomų Vokietijos SGD terminalų konsoliduotą komercinio eksploatavimo konkursą. / Scanpix nuotr.

Patirtis tapo reikalinga

Sėkmingai užbaigus statybos ir paleidimo darbus 2014 metų pabaigoje, Klaipėdos SGD terminalas tapo plačiai žinomas kaip vienas iš nedaugelio SGD rinkoje įgyvendintų projektų pagal pirminį laiko grafiką.

Žinomumas dar padidėjo, nes Klaipėdos SGD terminalas nuo pat pradžių buvo kuriamas kaip atvira, keliems naudotojams ir kelioms paslaugoms pritaikyta infrastruktūra – sprendimas, kuris tuo metu buvo didelė naujovė pasaulyje.

„Pradėjome nuo vieno kliento 2014 metais, o šiuo metu SGD terminalu jau dalijasi septyni klientai.

Maža to buvome pirmieji pasaulyje, kurie, reaguodami į klientų poreikius, pritaikėme plaukiojantį terminalą mažesnių SGD kiekių paskirstymui – tiek į mažos apimties laivus, tiek į autocisternas, taip išplečiant terminalo funkciją už „klasikinio“ didmeninio tiekimo ribų. Ir toliau išliekame inovatyvūs bei ieškome sprendimų, atliepiančių klientų poreikius ir prisidedančių prie tvarumo sprendimų – pradėjome laivo-saugyklos „Independence“ elektrifikacijos projektą, klientams siūlome biometano virtualaus skystinimo paslaugą“, – pabrėžė L. Kilda.

Pirmieji signalai, kad klaipėdiečių patirtis gali būti reikalinga ne tik Lietuvoje, pasirodė gana greitai – dar net nespėjus „atvėsti“ nuo Klaipėdos SGD terminalo projekto.

„Į mus pradėjo kreiptis kitų šalių vystytojai, kuriems teko spręsti labai panašius klausimus: kaip pasirengti plaukiojančio SGD terminalo veiklai, kaip sudėlioti komercinius santykius, kaip sumažinti rizikas, kaip pradėti eksploataciją laiku ir be klaidų. Taip prasidėjo pirmosios tarptautinės konsultacijos. Be didelių strategijų ar planų, be tarptautinių ambicijų. Tiesiog reagavome į konkretų rinkos poreikį“, – prisiminė L. Kilda.

Pradėjome nuo vieno kliento 2014 metais, o šiuo metu SGD terminalu jau dalijasi septyni klientai.

Pradžia – nuo mažų dalykų

Pirmasis „KN Energies“ tarptautinis įsitraukimas buvo Kolumbijoje, analogiškame plaukiojančio terminalo projekte.

„Tada mes dar neieškojome tokių galimybių, mūsų, tuomet jau turinčių gerą projekto valdymo reputaciją, projekto vystytojas paprašė padėti pasiruošti eksploatacijai. Inžinierių ir operatorių komandos vyko į Kolumbiją, kolumbiečius vežėmės į Klaipėdą mokymams. Būtent šis įsitraukimas ir parodė, kad yra tarptautinė SGD rinka, kurioje reikia mūsų paslaugų“, – teigė „KN Energies“ verslo vystymo direktorius.

Brazilijos istorija buvo augimo pasekmė. Čia klaipėdiečiai buvo pakviesti teikti terminalo eksploatavimo paslaugas – buvo reikalingas patikimas partneris, galintis valdyti kritiškai svarbią infrastruktūrą vienam didžiausių Lotynų Amerikoje energetikos projektų (SGD terminalas tiekia dujas dviem elektrinėms, kurių pajėgumas viršija 3 GW).

„Teko ne tik konsultuoti vystytoją, bet ir fiziškai būti vietoje, formuoti vietinę komandą, perduoti žinias, sukurti veikiančius procesus. Kitokia kultūra, kitoks darbo tempas, kitokia rizikų samprata. Tai buvo testas ne tik mūsų techninėms kompetencijoms, bet ir organizacijos brandai“, – akcentavo L. Kilda.

Vienas įdomiausių pavyzdžių, anot kompanijos verslo vystymo direktoriaus, buvo Vokietija.

„Šalis, turinti stiprią inžinerinę kultūrą ir milžinišką kompetencijų bazę, iš pirmo žvilgsnio tikrai neatrodė kaip rinka, kuriai reikėtų patirties iš mažos Baltijos valstybės. Tačiau energetinė realybė pasikeitė greičiau nei stereotipai. Prasidėjus karui Ukrainoje ir nutrūkus „pigių“ rusiškų dujų eksportui, staiga Vokietijai reikėjo sprendimų čia ir dabar. Ne po dešimties metų, ne teorinių, o veikiančių“, – pasakojo L. Kilda.

„KN Energies“ kelias Vokietijoje prasidėjo nuo labai mažų dalykų – trumpų, konkrečių konsultacijų, be didelių deklaracijų, be bandymo „įeiti pro paradines duris“.

„Tiesiog siekėme darbais parodyti, kad galime padaryti tai, ką pažadame: laiku, tiksliai ir be perteklinio sudėtingumo. Iš konsultacijų gimė paslaugos. Iš paslaugų – operavimas. „KN Energies“ vaidmuo Vokietijoje dar labiau išaugo laimėjus visų keturių valstybės valdomų Vokietijos SGD terminalų konsoliduotą komercinio eksploatavimo konkursą. Šiuo metu SGD projektai vystomi Brunsbiutelyje, Štadėje ir Vilhelmshafeno dviejuose terminaluose. Antrajame Vilhemshafeno SGD terminale (Wilhelmshaven-2) mes teikiame ne tik komercinio, bet ir techninio eksploatavimo bei priežiūros paslaugas“, – vardijo „KN Energies“ verslo vystymo direktorius.

Linas Kilda / Asmeninio archyvo nuotr.

Veikla dviejuose žemynuose

Lygiagrečiai plėtėsi ir konsultacijų geografija, šiandien kalbama apie daugiau nei dešimt šalių – nuo Europos iki Lotynų Amerikos.

„Dažnai tai projektai, apie kuriuos negalime kalbėti viešai dėl konfidencialumo, bet jų logika visur ta pati: rinka ieško ne teorinių patarimų, o patirties, kuri jau buvo patikrinta realiomis sąlygomis bei inovatyvių sprendimų vystytojų, kurie gerai išmano šią siaurą ir specifinę sritį“, – teigė L. Kilda.

Esą svarbu tai, kad ši tarptautinė veikla niekada nebuvo atskirta nuo Lietuvos. „KN Energies“ išlieka valstybės valdoma įmonė, o reikšminga dalis pelno, šiandien jau sudaranti apie trečdalį, yra generuojama būtent iš minėtų kompetencijų eksporto.

Tai reiškia, kad patirtis, užauginta sprendžiant vietinius iššūkius, šiandien kuria tiesioginę naudą Lietuvos žmonėms.

„Taigi inovacijos nebūtinai gimsta laboratorijose ar startuolių ekosistemose. Labai dažnai jos išsivysto organizacijų viduje, kai komandos priverstos spręsti sudėtingas, nepatogias, iki galo neaprašytas problemas. Tačiau tam, kad ši patirtis taptų vertinga pasauliui, reikia drąsos ją įvardinti ir disciplinos ją paversti pasiūlymu“, – kalbėjo L. Kilda.

Istorija, prasidėjusi nuo labai konkrečios atsakomybės Lietuvai, išsirutuliojo į veiklą dviejuose žemynuose.

„Šiandien didžiuojamės kad mus gerai žino visi FSRU laivų savininkai, didelės SGD laivų kompanijos bei tokios energetikos įmonės kaip „BP“, „Shell“, „ExxonMobil“, „Equinor“ ir kitos. Užimame apie 6–7 proc. plaukiojančių SGD terminalų pasaulinės rinkos – pakankamai, kad jaustumėmės tvirtai, bet ne taip, jog galėtume sustoti. Todėl be Europos ir Pietų Amerikos regionų jau dairomės ir į trečiąjį žemyną – Azijos“, – įsitikinęs „KN Energies“ verslo vystymo direktorius.

Ir tai esą svarbiausia pamoka: augimas į užsienį nebūtinai reiškia pabėgimą iš namų rinkos. Kartais tai yra natūrali jos tąsa.

„Jei norime daugiau lietuviškų įmonių, kurios būtų matomos ir konkurencingos globaliai, turime pradėti nuo klausimo: kokias patirtis jau turime šiandien, bet dar neleidome joms išeiti už organizacijos sienų. Dirbant su daugeliu užsienio partnerių, vystytojų ir klientų, labai džiugu matyti lietuvių darbštumą ir orientaciją į rezultatą. Tai šiandieninėje darbo rinkoje yra didelė vertybė. Iš kitos pusės dažnai matosi savo pajėgumų ar turimos kompetencijos nuvertinimas, todėl skatinčiau Lietuvos įmones drąsiau atsigręžti į pasaulines rinkas ir aktyviau parodyti mūsų subrandintas patirtis bei kompetencijas“, – pabrėžė L. Kilda.