Sugyventinį palaidojusią moterį valstybė įstūmė į neviltį

Gyvenimą sujaukė mirtis

Reikalas, dėl kurio klaipėdietė aštuntus metus mina teismų slenkstį, yra aktualus ir dešimtims tūkstančių mūsų šalies gyventojų, nesusituokusių, bet gyvenančių faktiniuose šeiminiuose santykiuose.

M. Makarčeva daugiau nei 20 metų gyveno su Jurijumi Belozarovu taip pat kaip susituokusios poros, tik jie nebuvo oficialiai įforminę savo santykių.

Klaipėdiečiai neprisiruošė sukurti oficialią šeimą, kadangi vienas jų buvo stačiatikis, o kitas išpažino sentikių tikėjimą. Santuokos įteisinimas vienam jų būtų reiškęs savo religijos išsižadėjimą.

Kito būdo oficialiai deklaruoti apie bendrą gyvenimą mūsų šalyje iki šiol nėra, partnerystės įstatymas mūsų Seimo vis dar nėra priimtas.

Gyvendama su draugu moteris pardavė savo butą ir gautus pinigus investavo į vyriškio vardu turimus du butus. Sugyventiniai turėjo planų vietoje dviejų senos statybos butų įsigyti vieną modernų ir patogų būstą.

Apie poros santykius teismuose kalbėjo ir pakviesti liudytojai. Vienas jų – nekilnojamojo turto agentas, su kuriuo pora bendravo butų pardavimo ir pirkimo klausimais.

M. Makarčeva ir J. Belozarovas, matyt, ketino gyventi ne tik laimingai, bet ir ilgai, bet likimo buvo lemta kitaip.

Vieną dieną J. Belozarovas staiga mirė pakirstas netikėtos ligos.

Sprendimai – priešingi

Mirus sugyventiniui paveldėti draugo vardu įrašyto bendro turto M. Makarčevai nepavyko.

Teismas konstatavo, kad jų santykius galima įvardinti kaip partnerystę, bendro ūkio vedimą, bet vadinti juos šeima esą neužteko įrodymų.

Nors partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos mūsų šalyje numatyta 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

2014 m. rudenį valstybė paveldėjo mirusiojo J. Belozarovo turtą – du butus bei 4 030 vienos bendrovės paprastųjų akcijų, nors įstatymas neleidžia išduoti paveldėjimo teisės pažymėjimo, kol dėl paveldimo turto vyksta teisminiai ginčai.

Vėliau tas pats teismas priėmė priešingą sprendimą – pora buvo pavadinta faktine šeima.

Byla kelis kartus keliavo iš teismo į teismą su vis kitokiu sprendimu ir prašymu nagrinėti ją iš naujo.

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. yra pasisakęs, kad moteris būtų galėjusi paveldėti sugyventinio turtą, jeigu Lietuvoje būtų priimtas partnerystės įstatymas.

Įstatymas neveikia

Nors partnerystė kaip bendras gyvenimas kartu neįregistravus santuokos mūsų šalyje numatyta 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse, realiai institutas neveikia, nes iki šiol nebuvo parengtas specialus įstatymas.

Kadangi Lietuva yra ratifikavusi Europos Žmogaus teisių konvenciją, ji turi perimti Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką dėl šeimos sampratos aiškinimo ir atsisakyti formuluoti tikslų šeimos sąvokos apibrėžimą.

Iki šiol Lietuvos Konstitucinis Teismas nėra paaiškinęs ir suformulavęs šeimos sąvokos, teismuose šeimos samprata nagrinėjama nebuvo, paramos šeimai pagrindų įstatymas dar nėra priimtas, todėl dabartinė situacija Lietuvoje dėl šeimos sąvokos traktavimo beveik 20 metų vis dar nėra aiški.

Konvencijos 8 straipsnis yra taikomas visiems asmenims vienodai – šeimos samprata apima ne tik santuokos pagrindu sukurtus santykius, bet ir kitus šeimos ryšius, asmenims gyvenant ne santuokoje.

Lietuva per beveik du dešimtmečius vis dar nėra priėmusi registruotos partnerystės modelio, todėl jis nėra veikiantis.

Paradoksali padėtis

Trečiadienį, rugsėjo 2-ąją, Klaipėdos apylinkės teismas dar kartą nagrinės bylą dėl M. Makarčevos iškeldinimo iš valstybei nuosavybės teise priklausančių butų.

Tuo metu, kol byla keliavo iš vieno teismo į kitą, M. Makarčeva galėjo gyventi savo namuose, tačiau, kai imtasi jos iškeldinimo bylos, moters interesams teismuose atstovaujantis advokatas Rimvydas Kairys Vilniaus apygardos teismą paprašė areštuoti valstybės perimtą turtą, kad valstybės institucijos nesuskubtų parduoti būstų, dėl kurių vis dar bylinėjamasi.

Tuo pat metu paprašyta pripažinti, kad M. Makarčeva išlaikė sugyventinį iki gyvos galvos. Tai yra naujas pagrindas jai paveldėti ginčijamą turtą.

M. Makarčevai bylinėjimasis kainuoja ne tik pinigų, bet ir sveikatos.

Moteris jau senokai nebedalyvauja teismų posėdžiuose, jie sukelia klaipėdietei stresą, iki pavojingos ribos pakyla jos kraujospūdis.

Advokatas R. Kairys atviravo girdėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismo atstovės nusistebėjimą dėl nebūtos situacijos – Lietuvos teismai dar nėra padėję galutinio taško M. Makarčevos istorijoje, o byla dėl šio bylinėjimosi jau priimta nagrinėti Strasbūre.

Paprastai Europos Žmogaus Teisių Teismas imasi nagrinėti tik tas bylas, kurios jau yra įveikusios visas besikreipiančiojo asmens šalies teismų instancijas.

Dar vienas M. Makarčevos bylos paradoksas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė R. Kairio pateikto kasacinio skundo, neįžvelgęs jokių žmogaus teisių pažeidimų.

Tačiau tie patys motyvai, pateikti Europos Žmogaus Teisių Teismui, tapo pagrindu nagrinėti bylą tarptautiniame teisme.

Proceso galo nematyti

Be jau minėtų bylų, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja dar vieną klaipėdietės pareiškimą, kuriuo ji prašo atlyginti patirtą žalą.

Nesant mūsų šalyje partnerystės įstatymo, valstybei perėmus mirusiojo butus, jo sugyventinė prašo priteisti jai abiejų butų vertės sumą.

Ieškinio suma viršija 100 tūkst. eurų. Vien turtinę žalą moteris yra įvertinusi 78 tūkst. eurų.

Bylinėdamasi M. Makarčeva patyrė daug dvasinių išgyvenimų, nežinomybę, tad neturtinę žalą ji įvertino 30 tūkst. eurų.

Prašymas paduotas pernai vasarą, o bylos nagrinėjimas, geriausiu atveju, bus paskirtas nagrinėti šių metų gruodį.

Tikėtina, kad teismas priims sprendimą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kai tai atsitiks, klaipėdietė ketina padidinti ieškinio sumą, nes nuo prašymo padavimo bus praėję ne vieneri metai.

Kada pirmosios instancijos teismas imsis bylos ir paskelbs joje sprendimą, o po apskundimų bus paskelbtas galutinis verdiktas, galima tik spėlioti. Tikėtina, kad visa tai užtruks ne mažiau trejų metų.

Primena kuriozą

Ko gero, pati M. Makarčeva nebežino, kiek kartų ir kaip jos klausimu yra pasisakę įvairūs Lietuvos teismai. Advokatas ne viename sprendime įžvelgia ne tik nelogiškumo atvejų, bet ir šiurkščių teisinių klaidų.

"Valstybės tarnautojų bėda ta, kad jie mano, jog valstybės neveikimas nėra blogybė. Spauda skelbia, kad Lietuvoje yra apie 10 tūkstančių sugyventinių porų. Po vieno jų mirties žmonės bylinėjasi ir pralaimi, taip valstybė yra atėmusi ne vieną butą", – įsitikinęs R. Kairys.

Neoficialiais duomenimis, Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė Lietuvos Vyriausybei išspręsti moters reikalą.

Šiokių tokių veiksmų jau imtasi, klaipėdietė sulaukė siūlymų, kurių net nenori svarstyti, nes jie akivaizdžiai pažeistų jos interesus ir primintų sovietinius sprendimus dėl turto nacionalizavimo.

Kalbama apie siūlymus kompensuoti moteriai dviejų butų kainą, bet neatmetama galimybė palikti jai tik vieną butą arba leisti gyventi jame iki gyvos galvos, nepaliekant moteriai galimybės laisvai disponuoti savo turtu.

Ryžtas: advokatas R. Kairys gali valandų valandas pasakoti apie sugyventinį palaidojusios klaipėdietės bylinėjimosi peripetijas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Perfrazuodami tą situaciją sakytume, kad pagrobęs piniginę vagis teisme pareikštų piniginę grąžinsiąs, o joje buvusius pinigus pasiūlytų nukentėjusiajam pasidalinti perpus", – ironizavo advokatas.

M. Makarčevos istorija pretenduoja tapti viena ilgiausiai teismuose sprendžiamų ir keisčiausių sprendimų sulaukusių situacijų, dėl kurios kaltė tenka įstatymų leidėjams.