Vadalų rezervatai

Miesto valdžia pamosavo kirviais ir kuokomis prieš kioskus, pardavinėjančius alų ir kitokius svaigiuosius skysčius, priėmė „indėnišką“ sprendimą - uždrausti visuose kioskuose prekybą alkoholiu, gavo į paširdžius teisme ir nusiramino.

Bet problema liko.

Mėlynanosiai, rožytės - prasigėrusios damos, kurioms užsiraitė lūpos, kriminaliniai nusikaltėliai kiekvieną rytą - jau nuo septynių - ateina prie kioskų lyg į tarnybą ir kliukina čia pat alų. „Turtingesni“ alų paskanina samane.

Anksčiau jie bent slėpdavosi už kioskų, o dabar maukia prie langelio, iš kur gavo gėrimo „degantiems vamzdžiams“ užgesinti. Lyg jaustųsi nugalėtojais, nes laimėjo teisme bylą prieš savivaldybę.

Ypač „puikiai“ parinkta vieta girdyklai - prie prekybos centro „Maxima“ Šilutės plente, kur anksčiau buvo parduotuvė ir restoranas „Neringa“.

Šalia alaus kiosko - ir spaudos kioskas, kur žmonės moka komunalinius mokesčius, ir „Snoro“ bankas, kur eidami ar grįždami iš darbo klaipėdiečiai pasiima pinigų.

Pačioje „Maksimoje“ - dar bent pora bankomatų. Tiesiog rojaus sąlygos visokiems prasigėrusiems plėšikams nusižiūrėti auką.

Viešoje vietoje gerti negalima. Ir tai galėtų padėti išvaikyti vadalas nuo alaus kioskų.

Tegu perka ir nešasi namo, o jei butus pragėrė - tegu laka pasislėpę, kad padorūs žmonės galėtų jaustis saugiai, atlikdami finansines operacijas.

Klaipėdos valdžia kasmet policijai mesteli beveik milijoną litų. Faktiškai šiuos pinigus suėda masinės šventės.

Bet klaipėdiečiams reikia gyventi saugiai ir po švenčių.

Užtektų policijai atidžiai pabudėti prie tų girdyklų, kurios pastatytos ne vietoje, ir problemos nebeliktų.

Alkoholikai nebepirktų ten, kur neleidžiama gerti, ir alaus kioskeliai „užsilenktų“. Jie nepragyvens iš šokoladukų ir prezervatyvų.

Yra Klaipėdoje vietų, kur mėlynanosiai niekam netrukdo. Šalia girdyklų nėra nei parduotuvių, nei gyvenamųjų namų ar bankomatų.

Tegul mėlynanosiai ir rožytės ten nors savait