Uostamiesčio politikai kratosi kormoranų

Laikė blogiu

Kormoranais susirūpino miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

"Viešojoje erdvėje ekologas Erlandas Paplauskis džiaugiasi, kad Pajūrio regioniniame parke apsigyvena kormoranai. Tačiau šie paukščiai kelia grėsmę miškams. Neduok Dieve, jei kormoranų kolonija atsirastų Klaipėdos miškuose", – dėstė komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila.

Politikas domėjosi, ką apie prie Girulių miško artėjančius kormoranus mano posėdyje dalyvavęs Kretingos miškų urėdo pavaduotojas Linas Žarnauskas.

"Mano, tiek kaip miškininko, tiek asmeninis požiūris į šiuos paukščius yra neigiamas. Žavėjimasis jais parodo mūsų netoliaregiškumą", – tvirtino pavaduotojas.

Anot L.Žarnausko, Venecijoje yra Šv. Morkaus katedra, kuri statyta 14–15 a. Vidiniame jos kupole yra freska, kuri vaizduoja piktosios dvasios išvarymą iš vandens.

"Spėkite, kas kyla iš vandens. Ogi kormoranas. Jau tada žmonės matė šiuos paukščius kaip kažkokį blogį", – pasakojo pavaduotojas.

Miškų ateitis kelia nerimą

L.Žarnauskas tvirtino, kad Juodkrantėje jau prieš 100 metų buvo fiksuojami kormoranai. Tačiau vokiečiai, būdami praktiški žmonės, įvertino pavojų ir šių paukščių nebeliko.

"O ką padarėme mes prieš 30 metų, kai Juodkrantėje atsirado pirmieji kormoranų lizdai? Įrašėme šiuos sparnuočius į Raudonąją knygą. Šventa karvė nusileido ir – viskas. Dabar turime 21 ha Juodkrantės sengirės. Tiesiai šviesiai sakykime – nudergtos", – dėstė pavaduotojas.

L.Žarnauskas sakė, kad, kalbėdamasis su ornitologais, jis klausia, kas bus po 10, 20 ar 30 metų, tačiau šie tokios informacijos nepateikia.

"Dabar fejerverkus pašaudo, o tai baigiasi tik tuo, kad, važiuojant keliu į Nidą, šie paukščiau nedergia ant mašinų. Jie pasitraukia toliau į mišką, tačiau viskas plečiasi. Kormoranas turi rasti medį, kur susisuks lizdą, o per laiką tas medis nudžius", – dėstė pavaduotojas.

A.Vaišvila klausė, ar miškininkai kovotų su kormoranais, jei šie pradėtų kurtis Girulių miške.

L.Žarnauskas tvirtino, kad dabar kormoranai yra įsikūrę Plocio rezervate, kuriame urėdija neturi jokios įtakos: "Jei šie paukščiai atskristų į mūsų teritoriją, imtumėmės visų priemonių, kad čia jie neužsibūtų".

Palygino su plaučių liga

Tarybos narys Tomas Meškinis pabrėžė, kad miškų Klaipėdoje turi būti kuo daugiau.

"Jie – kaip mūsų plaučiai, valo orą. Gyvūnai gali būti kaip liga, kuri puola plaučius. Kormoranai turi savo koloniją. Nereikia, kad ji išplistų aplinkinėse teritorijose. Jei medžiai sunyktų, neturėtume, kas išvalytų mūsų orą", – tvirtino politikas.

Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis pasakojo, kad Plocio rezervatas jau keletą metų yra didžiųjų kormoranų poilsio vieta. Šių paukščių čia padaugėjo po baidymų Juodkrantės kolonijoje. Kormoranai čia jau susisuko 15 lizdų.

"Plocio rezervatas būtų tinkama vieta gyventi šiems paukščiams, niekas jų čia nebaidytų, nes tai daryti draudžiama", – teigė ekologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šioje vietoje nėra itin vertingų medžių, komercijai reikalingų medienos plantacijų, rekreacija čia taip pat draudžiama.

"Todėl būtų net gerai, kad šie paukščiai užimtų tokias vietas, kur niekam nedaro žalos. Tuo tarpu patys jie mums labai reikalingi. Jie vis labiau padeda reguliuoti invazinių grundalų populiaciją Baltijos jūroje", – tvirtino E.Paplauskis.