- Nina Puteikienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
-
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ startavo dar nematytoje muziejaus erdvėje
Kasmet birželio 8-ąją minima Pasaulinė vandenynų diena. Šiemet minint Pasaulio vandenynų dieną raginama atkreipti dėmesį į vandenyno užterštumą plastiku. Lietuvos jūrų muziejuje ta proga startavo trijų dienų projektas „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022“. Šio projekto tikslas – skatinti visuomenės ekologinį sąmoningumą ir kuo aktyviau dalyvauti kuriant tvarią ateitį.
Lietuvos jūrų muziejus jau antri metai gyvena šūkiu GYVYBEI – RŪPESTĮ! Jis ne tik įkvepia muziejaus darbuotojus ruoniukų globai, bet ir telkia bendruomenę platesniam rūpesčiui aplinka ir ekologija.
Pasak muziejaus direktorės Olgos Žalienės, tvarumas – viena aktualiausių šiandienos temų.
„Prieš du šimtus metų, prasidėjus pramonės perversmui, gyvenimo kokybė gerėjo, bet ir vartotojiškumas ėmė sparčiai augti, – sako O. Žalienė. – Didėjanti tarša naikino mus supančią gamtą ir gyvybę. Bet dabar jau vis daugiau žmonių pradeda keisti savo gyvenimo įpročius. Deja, daugelis dar nežino, kaip reikia pradėti gyventi tvariai. Ugdymo įstaigose, kitose viešosiose erdvėse ar socialiniuose tinkluose nėra skiriama pakankamai dėmesio šioms problemoms spręsti“.
Šiandien muziejus surengė tiesioginę diskusijos „Nuo EGO prie EKO. Kaip gyvensime kartu?“ transliaciją iš dar nebaigto įrengti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro. Joje dalyvavusi „Zero Waste“ festivalio iniciatorė bei „Evented“ – tvarių renginių įmonės – įkūrėja Greta Ašmantaitė, pasakodama, kodėl įsitraukė į aplinkosauginio švietimo veiklą, sakė:
„Domiuosi gamta, kaip ji veikia, kodėl. Neatsiejamai ir klimato kaitos klausimu. Mokausi, keliu klausimus sau ir aplinkai, skatinu diskusijas klimato kaitos tema draugų ratuose. Mes nesam stebukladariai, bet tikiu, kad žinios gali nuvesti į platesnį savęs ir pasaulio suvokimą“.
Diskusijoje dalyvavusi kultūros ir meno projektų prodiuserė Asta Ivanauskienė mano, kad ryški takoskyra tarp ego ir eko sistemų jai asmeniškai neegzistuoja.
„Asmeninę gerovę suvokiu kaip visuomeninę gerovę plačiąja prasme, – sako A. Ivanauskienė. – Tik bendrystėje ir pagarboje su gamta, gyvūnais, Visata, galime būti fiziškai ir emociškai sveiki. Ir apskritai, žmonija išgyventi ir egzistuoti turi šansą tik puoselėjant pagarbų požiūri į aplinką. Žmogus yra bene vienintelė būtybė, gebanti planuoti, samprotauti, priimti į ateitį orientuotus sprendimus“.
Audra Balundė, Mykolo Romerio universiteto ir Nyderlandų Groningeno universiteto aplinkos psichologijos mokslų doktorantė bei Aplinkos psichologijos tyrimų centro vadovė ir mokslininkė (MRU), diskusijoje akcentavo kiekvieno asmeninės atsakomybės ir elgesio svarbą:
„Savo buitį organizuoju taip, kad kuo labiau išvengčiau taršos ir resursų švaistymo: rūšiuoju, pirkiniams naudoju daugkartinį krepšį, naudoju daugkartinius maišelius sveriamiems produktams, stengiuosi rinktis ekologiškai užaugintus lietuviškus produktus, buityje naudoju organinės kilmės valymo ir kūno priežiūros priemones; vengiu bereikalingų pirkinių; daiktus išrūšiuoju ar atiduodu perdirbimui tik tada, kai jų neįmanoma pataisyti ir pan. Darbe taip pat stengiuosi laikytis tų pačių tausojimo principų kaip ir namuose. Nors ne visada pavyksta, bet stengiuosi miesto ribose važinėti viešuoju transportu arba dviračiu“.
A. Mažūno nuotr.
Biologė Laura Stukonytė, internetinio puslapio „Po bangom“ įkūrėja, sakė, kad švietimas – labai svarbi perėjimo prie visuotinės gerovės dalis, todėl tiek savo darbuose, tiek laisvalaikiu skatina žmones domėtis vandenynu, jo gyventojais, svarba žmonijai, o taip pat ir problemomis ir jų sprendimo galimybėmis.
„Su „Po bangom“ komanda esame įsitikinusios, kad pažinimas įkvepia rūpestį, – dalijosi mintimis L. Stukonytė. – Juk paprastai žmogus nori išsaugoti tai, kas jį žavi, o vandenyno apsauga stipriai prisideda prie visos mūsų planetos, įskaitant žmonių, gerovės. Todėl siekiame supažindinti Lietuvos visuomenę su vandenynu, atskleisti jo žavesį ir kelti žmonių suinteresuotumą saugoti šį stebuklingą, mūsų planetos gyvybę palaikantį povandeninį pasaulį“.
Diskusijoje dalyvavęs tvaraus gyvenimo būdo šalininkas, portalų vienybės tinklo kūrėjas, investuotojas, Benedikto Gylio paramos fondo įkūrėjas Benediktas Gylys kalbėjo apie jautrų santykį su aplinka:
„Kai pavyksta save išgirsti, suvokiu, kad viskas yra viena ir gyvenimo skyrimas visumos gerovei suteikia gerokai daugiau energijos ir laimės“, – sakė B. Gylys.
Žinomas fotografas, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis pabrėžė, kad tik 20 proc. visuomenės yra sąmoninga, didžioji dalis vis dar elgiasi atsakingiau tik tuo atveju, jeigu žino, kad gaus „botago“ – bus nubausti kontroliuojančių institucijų.
Birželio 9 d. Lietuvos jūrų muziejus kartu su 9 mokslo įstaigų studentais ir mokiniais inicijuoja nemokamų edukacinių veiklų dieną lankytojams „Nuo EGO prie EKO“. Tądien studentai ir mokiniai ves savo sukurtus edukacinius užsiėmimus muziejaus ekspozicijose, kviesdami atrasti ekologinį pilietiškumą.
Projektą vainikuos birželio 10 d. Klaipėdoje, Danės skvere, rengiama „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022“. Atnaujintame skvere 31 projekto dalyvis pristatys sprendimus, išradimus, paslaugas ar produktus, kurie supažindins visuomenę su aplinkai draugiškesniu gyvenimo būdu. Nustebins ir menininkai: galima bus pamatyti ir išgirsti jausmingą ansamblį „Ritmas Kitaip“, kuris pademonstruos, kad muzikuoti galima ir įvairiais nenaudojamais daiktais.
Projektą „Tvarios ateities kūrėjų laboratorija BE ATLIEKŲ. 2022“ remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
A. Vaitkus: politikuoti nereikėtų6
Klaipėdos savivaldybė rengiasi steigti naują Paliatyviosios pagalbos dienos centrą vaikams. Tokį centrą numatoma įkurti J. Karoso gatvėje, šalia Vaikų ligoninės, pritaikant buvusį konsultacinės poliklinikos pastatą. Kūdikių namai, kuriuos...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo6
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?12
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?10
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas17
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių1
„Northway“ inf. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...