Traukinys nesujungė Klaipėdos su Kinijos miestais: kodėl užgeso „Saulė“?

"Nenaudojama informacija"

Informaciją apie konteinerinį traukinį "Saulė" dar praeitą savaitę buvo galima rasti bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" interneto svetainėje, kuri, kaip liudijo įrašai, buvo atnaujinta 2020 m. gruodžio 10 d.

Ten rašoma, kad konteinerinis traukinys "Saulė" jungia Europą su Kinija ir yra unikalus tuo, kad kroviniai iš Kinijos "iki durų" Lietuvoje pristatomi per 18 dienų, kai jūra plaukia net 45 dienas.

Taip pat pabrėžiama, jog pirmasis 41 jūrinio konteinerio traukinio "Saulė" sąstatas iš Kinijos miesto Čongčingo pajudėjo 2011 m. spalio mėn. ir 11 tūkst. km atstumą iki Antverpeno per Lietuvą įveikė per 18 dienų.

"Projekto operatorė "VPA Logistics" siekia užtikrinti, kad traukiniui niekada netrūktų krovinių, bei siūlo krovinio paėmimo iš siuntėjo paslaugas. Yra galimybės vežti krovinius keliomis kryptimis nuo Kazachstano iki Baltijos jūros ir nuo Kinijos iki Belgijos per Šeštokus", – buvo rašoma "Lietuvos geležinkeliai" puslapyje.

Pasidomėjus, kaip sekasi vystyti šį projektą, kilus Lietuvos–Kinijos santykių krizei, paaiškėjo, kad šitas traukinys "šiuo metu nevyksta".

"Informacija iš bendrovės "LTG Cargo" puslapio yra pašalinta. Informacija apie šį traukinį randama tik internetinio turinio saugykloje ir ji nėra naudojama esamame svetainės turinyje. Dėkojame už pastebėjimą, jog nenaudojamą informaciją galima rasti per paieškos sistemas, ji bus operatyviai pašalinta", – patikslino įmonės "Lietuvos geležinkeliai" atstovė Kotryna Dzikaraitė.

Iliuzija: "Lietuvos geležinkeliai" interneto svetainėje dar visai neseniai buvo publikuojama schema, vaizduojanti traukinio "Saulė" maršrutą nuo Klaipėdos iki Kinijos, nors realiai ši linija buvo neveikianti. Bendrovės "Lietuvos" geležinkeliai" svetainės schema

Politikos ir verslo skirtis

"Saulės" projektą, į kurį dar prieš dešimtmetį buvo sudėta daug vilčių ir pinigų, vystė uostamiesčio logistikos bendrovė "VPA Logistics".

"Tai turbūt jau penkeri metai, kaip tas traukinys nebevažiuoja. Nėra ir ką kalbėti apie jį. Kodėl "užgeso"? Kazachai nedavė atgalinio krovinio, nebuvo pakankamo srauto traukiniui užpildyti", – patvirtino bendrovės "VPA Logistics" generalinis direktorius Darius Beinortas.

Jei į Kazachstaną dar kurį laiką "Saulė" riedėdavo, tai, pasak D.Beinorto, iki Kinijos šis konteinerinis traukinys iš Klaipėdos niekada taip ir nenuvažiavo.

„Saulės“ nebėra ir galime ją užmiršti.

"Mums su Kinija ryšio užmegzti niekada nepavyko. Niekada mes ten nieko ir nevežėme. Visi labai garsiai šnekėjo apie tuos ekonominius santykius, bet politika ir verslas – labai skirtingi dalykai. Šiuo atveju teorija yra viena, o praktika – visai kas kita. Mes daugiausia gabename maisto produktus, tai į Kiniją tų produktų nevežėme niekada nei iš Europos, nei iš Lietuvos. "Saulės" nebėra ir galime ją užmiršti", – dienraščiui teigė D.Beinortas.

Santykiai buvo atsainūs

Kiek tuomet kainavo vieno konteinerio pervežimas, taip ir nebuvo atskleista, nors spėta, kad sumos galėjo būti įspūdingos.

Jau iš pradžių buvo aišku, kad "Saulės" projektas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei kroviniai važiuos į abi puses. Traukinys turi vežti krovinius, o ne važiuoti tuščias.

Viešai skelbta, kad 46-ąjį  kartą iš Klaipėdos traukinys "Saulė" į Kazachstaną išvyko 2014 m. kovą. Tuomet teigta, kad "viltys ateityje pasiekti Kiniją nemiršta".

O jau 2015 m. žurnalistams "Saulės" operatoriaus tuometis "VPA Logistics" Geležinkelio operacijų padalinio vadovas Gintautas Kunickas pripažino, kad Lietuvai nepavyko išnaudoti "Saulės" ir glaudžiau prekiauti su Kinija.

Esą santykiai su šia šalimi nuolat kinta ir dažnai būna atsainūs.

Taip kalbėta dar gerokai prieš didžiąją Lietuvos kaktomušą su Kinija, kai nesutarimams nebuvo jokio politinio pagrindo, o tarpusavio ekonominius santykius aktyviai bandė lipdyti aukščiausi valstybės vadovai.

Iniciatyva aukščiausiu lygiu

Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prisiminė, kaip valstybinėje delegacijoje su tuomete Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje vyko į Kazachstaną susitikti su tuomečiu šios šalies vadovu Nursultanu Nazarbajevu dėl geležinkelio linijos tarp Kazachstano ir Lietuvos. Ja ir turėjo kursuoti "Saulė".

"Čia buvo valstybinė iniciatyva susieti Baltijos jūros uostus su Kazachstanu ir Kinija. Verslai tuo buvo suinteresuoti, tai buvo labai gera iniciatyva, bet ji užgeso. Be to, traukinį "Saulė" dar ketinta panaudoti ir amerikiečiams iš Afganistano išgabenant nekarinę įrangą. Apie tai pačiam teko kalbėtis per vizitą JAV, tačiau ir čia mūsų traukinio neprireikė", – prisiminė E.Masiulis.

Buvęs premjeras, XVI vyriausybės vadovas, dabartinis Seimo narys Algirdas Butkevičius patikino, kad traukinio "Saulė" projektas neretai skambėdavo tarptautinėse Europos–Azijos transporto (susisiekimo) ministrų konferencijose ar tuometėje "16+1" platformoje (Vidurio ir Rytų Europos šalys plius Kinija).

"Tada kalbėta, kad tam tikrus traukinius reikėtų nukreipti iš Azijos į Europą, ar atvirkščiai. Čia konkuruodavo visos šalys, kad traukiniai važiuotų per jų šalis. Ir mes to paties norėjome. Dėl to vykau į Urumčio miestą Kinijoje, kuris yra prie Kazachstano sienos. Ten pastatytas didelis logistikos centras, kuris performuoja Kinijos traukinių sąstatus, vykstančius į Europą", – kalbėjo A.Butkevičius.

Nuostata: buvęs premjeras A.Butkevičius įsitikinęs, kad trapias ekonominių santykių užuomazgas su Kinija sužlugdė tuometės prezidentės D.Grybauskaitės privatus susitikimas su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama. K. Kavolėlio / BNS nuotr.

Bendradarbiavimo nebebus

Po to esą viską sugriovė Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos vizitas į Lietuvą, kur jį priėmė prezidentė D.Grybauskaitė. Tada kilo diplomatinis skandalas.

"Paskui vėl trejus metus dirbome, kad ekonominiai, kultūriniai ir visokie kitokie santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos pagerėtų. Ir tas lūžis įvyko, kai dalyvavau Azijos ir Afrikos šalių forume Kinijoje, kur dalyvavo ir politikai, valstybių lyderiai, ir verslo atstovai. Tai tik po to prasidėjo pokalbiai dėl traukinių sąstatų nukreipimo per Baltijos šalis. Tada trys traukiniai iš Kinijos pravažiavo 2018 metais, kitais metais – daugiau, o pernai per pirmą pusmetį buvo kokie 500. Dabar vėl nė vienas traukinys iš Kinijos į Lietuvą nevažiuoja", – teigė A.Butkevičius.

Kalbėdamas apie traukinį "Saulė", A.Butkevičius pripažino, kad tai "buvo tokia linija pabandymui konteineriams gabenti" ir pridūrė, nesigilinęs, kaip šiam projektui toliau sekasi.

Dabar mažiausiai penkeriems metams bendradarbiavimą su Kinija reikia pamiršti. Kas toliau? Nenorėčiau būti pesimistas.

"O kalbant apie ryšius su Kinija, manyčiau, su mūsų Vyriausybe Kinijos valdžia nebendradarbiaus, tą sprendimą jie priėmė, kai Lietuva pasitraukė iš formato "17+1". Jokių šansų nebėra. Dabar mažiausiai penkeriems metams bendradarbiavimą su Kinija reikia pamiršti. Kas toliau? Nenorėčiau būti pesimistas", – nedetalizavo A.Butkevičius.

Neprognozuojami partneriai

Tiesiogiai su Kinija ekonominius ryšius bandę vystyti verslininkai ne kartą pripažino, kad tai yra sunkiai prognozuojami verslo partneriai.

Ar verslas turėjo įvertinti ekonominių santykių perspektyvą prieš planuodamas bendrus projektus su autoritarine valstybe?

Tokia praktika jau buvo santykiuose su Rusija, kai ekonominiai ryšiai tam tikrais atvejais buvo naudojami kaip spaudimo priemonė, banguojant politiniams santykiams tarp šalių.

"Verslas pirmiausia žiūri naudos. Lietuvos verslininkai į Kiniją buvo pakviesti prezidentės D.Grybauskaitės. Buvo ir iš mano artimos aplinkos žmonių, kurie užsiima verslais, jie irgi buvo suvilioti to kvietimo. Važinėjo į Kiniją, juolab mūsų valstybė tuos naujus ekonominius santykius rėmė ir skatino. Aš jiems tada sakiau būti atsargesniems, nes dar nežinia, kaip viskas pasikeis. Dabar mūsų valstybė tuos santykius palaiko, o gali ateis metas, kai bus atvirkščiai. Taip dabar ir atsitiko", – pasakojo buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas ir diplomatas Mečys Laurinkus.

Pasak M.Laurinkaus, su prezidentais verslininkai dažnai vyksta į įvairias valstybes, net ir į tas, kurios nėra demokratinės.

"Puikiai visi žinome apie JAV santykius su Saudo Arabija, o juk ten ne tik nedemokratinis režimas, ta valstybė valdoma ne Konstitucijos pagrindu, o remiantis šariatu (religiniu įstatymu – A.D.). Tačiau, kadangi jiems tai yra naudinga, Jungtinės Valstijos neina į konfliktą netgi paaštrėjus santykiams su Saudo Arabija", – dėstė M.Laurinkus.

Tuo metu, kai buvo užmegzti Lietuvos ir Kinijos santykiai, JAV su Kinija nekonfrontavo ir tarptautinis kontekstas buvo visai kitas, nors ir tada egzistavo tos pačios uigūrų, Tibeto ir Taivano problemos.

"Tik niekas šių klausimų neeskalavo. Viskas pasikeitė, kai prasidėjo šių dviejų didžiųjų valstybių konfrontacija", – reziumavo M.Laurinkus.

Po Taivano atstovybės atidarymo Vilniuje Kinija nuo pernai gruodžio pradžios aktyviai blokuoja Lietuvos įmonių eksportą.

Kinijos muitinės duomenimis, gruodį į šalį pateko prekių iš Lietuvos tik už 3 mln. eurų, kai rugsėjį dar buvo 44 mln. eurų.

Atstovybė Pekine tebeveikia

Nepaisant ekonominės ir politinės Lietuvos blokados, antrame didžiausiame pagal gyventojų skaičių Kinijos mieste – Pekine tebeveikia valstybei priklausančios įmonės "Lietuvos geležinkeliai" atstovybė, kuriai vadovauja klaipėdietis, buvęs miesto tarybos narys, politikas, kadaise miestiečiams pažįstamas regioninės radijo stoties laidų "Alaus studija" vedėjas Rolandas Bražinskas.

Karjera: Pekine tebeveikia "Lietuvos geležinkelių" atstovybė, kuriai vadovauja buvęs Klaipėdos politikas R.Bražinskas. Vytauto Petriko nuotr.

Savo feisbuke jis gruodžio viduryje nuramino draugus, kad yra "saugus ir toliau dirba ir gyvena Pekine".

Atstovybė esą buvo įsteigta siekiant "operatyviau spręsti klausimus, susijusius su krovinių vežimu ir geležinkelių infrastruktūra".

Tačiau panašu, jog nuo pernai rugsėjo tiesioginių krovinių srautai iš Kinijos sustojo.

"Svarbu pažymėti, kad iki 2021 m. rugsėjo buvo vykdomas ir tiesioginių krovinių vežimas traukiniais iš Kinijos. Bendrovė iki šiol nėra gavusi oficialaus pranešimo apie sprendimo stabdyti tiesioginius traukinius priežastis ar motyvus, tačiau visuomet siekia efektyviai prisitaikyti prie dinamiškos krovinių gabenimo rinkos", – patikslino "Lietuvos geležinkelių" atstovė K.Dzikaraitė.

Pasiteiravus, ką šiuo metu veikia atstovybė Pekine ir kiek jos išlaikymas kainuoja bendrovei, K.Dzikaraitė teigė, jog atstovybė Kinijoje veikia komerciniais pagrindais, o joje dirba du darbuotojai.

Detalių "apie veiklos vienetų veiklą ir išlaikymą" nepateikė, nes apie tai esą informuojama tik įmonės valdyba ir administracija, o konkrečios išlaidos yra konfidencialios.

"Svarbu pažymėti, kad būtent ši atstovybė 2020 m., per patį COVID-19 pandemijos piką, iniciatyvos "Laikykitės, medikai!" užsakymu padėjo suorganizuoti gyvybiškai svarbių apsaugos priemonių medikams krovinį tiesiogiai iš Kinijos į Lietuvą. Jis Lietuvą pasiekė vos per 9 dienas", – teigė K.Dzikaraitė.