Teisiamos bibliotekos direktorės byloje – svarbūs liudijimai

Pasakojo apie paveikslus

Prašymą iškviesti į viešą teismo posėdį liudyti sutuoktinį teikė kaltinamosios gynyba.

Klaipėdos rajono tarybos narys, konservatorius V. Tamašauskas pasakojo, kad pats ėmėsi restauruoti J. Lankučio bibliotekos rūsiuose rastus paveikslus.

Vyras aiškino, kad rūsiuose buvo aptikti žinomų dailininkų darbai.

„Mes savo šeimoje ir aplinkoje nepakenčiame netvarkos“, – kalbėjo V. Tamašauskas.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismo teisėja Daiva Jazbutienė pertraukė liudininko monologą, klausdama, kuo jo pasakojimas susijęs su byla.

„Aš dar šiek tiek norėčiau pasisakyti“, – tęsė V. Tamašauskas.

V. Tamašausko teigimu, jis galėjo išleisti nuo 250 iki 350–400 eurų šių darbų restauracijai.

Teisiamosios I. Tamašauskienės sutuoktinis papasakojo tik tiek, kiek ir kaip jų šeima galėjo prisidėti prie bibliotekos gerovės – už savus pinigus pirktais dažais išdažytas buvusios direktorės kabinetas, jos vyras restauravo paveikslus, kurie tame kabinete ir buvo pakabinti.

„Iš esmės liudininkas nei paneigia, nei patvirtina įtariamosios kaltės“, – po V. Tamašausko pasisakymo reziumavo byloje kaltinimą palaikantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Jevgenij Michailovskij.

Vytautas Tamašauskas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į kišenę – pusė tūkstančio?

Kaltinimų I. Tamašauskienė sulaukė dėl to, kad, neturėdama teisės pati paskirti sau premijos, esą galėjo pasinaudoti jai pavaldžiais darbuotojais ir taip galėjo gauti turtinės naudos.

Pasak teisėsaugos, tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia pagrįstai įtarti, kad I. Tamašauskienė trims bibliotekos darbuotojams paskyrė didesnes premijas, nei buvo numatyta darbuotojų skatinimo projekte, ir įkalbėjo juos dalį gautos išmokos perduoti jai.

STT manymu, tokiu būdu moteris galėjo neteisėtai gauti daugiau nei pusę tūkstančio eurų.

Pinigai – į voką

Antradienį teisme liudijo bibliotekos vyriausioji metodininkė Jūratė Tilvikienė, kuri patvirtino, kad sulaukė savo viršininkės, bibliotekos Metodinio skyriaus vedėjos Laimos Damulienės tiesaus pasiūlymo.

„Ar galima per tavo sąskaitą pervesti Indrai pinigus?“ – pareiškė bibliotekos darbuotoja.

J. Tilvikienė teisme minėjo, kad neįtarė, jog tai gali būti kažkokia afera.

Moteris patvirtino, kad jai buvo pervesta didesnė pinigų suma, o L. Damulienei ji esą perdavė apie 240 eurų. Pirminėje apklausoje moteris buvo minėjusi, kad gautus pinigus kolegė įsidėjo į voką.

Moteris aiškino, kad tik po direktorės atleidimo suprato, kokiu iš tiesų keliu direktorei galėjo atitekti biudžeto pinigai.

„Aš tada prasitariau, kad pasakysiu visą tiesą. L. Damulienė pasakė, kad niekas manimi nepatikės. Jaučiuosi kalta ir įsivėlusi“, – prisiminė moteris.

Teismas tęs liudininkų apklausas tolesniuose posėdžiuose.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, numato baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.