Suskaičiavo viešąsias miesto erdves

Išlaikys senamiesčio vientisumą

Suskaičiuota, kad senamiestyje ir naujamiestyje yra 115 viešųjų erdvių, kurios jau sutvarkytos ir kurioms dar reikia remonto. Vaikų žaidimų ar sporto įrenginius būtų galima įrengti 56 vietose.

Įmonės "Nemuno deltos projektai" projekto vadovas Mantas Daukšys neabejojo, kad parengta schema miesto savivaldybei pravers, kai bus norima sutvarkyti vieną ar kitą erdvę.

Parengtą dokumentą turės patvirtinti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.

"Suskaičiavome visas laisvas viešąsias žaliąsias vietas – nuo tokių, kaip Teatro ar Atgimimo aikštės, iki plotų, kur auga keli želdiniai. Kai atsiras kokia nors idėja, nebereikės lakstyti po miestą ir ieškoti, kur būtų galima ją įgyvendinti. Atsiversi planą ir matysi", – komentavo projekto vadovas.

M.Daukšys pasakojo, kad kiekvienai erdvei pasiūlyti scenarijai, kas joje geriausiai tiktų.

Atkreiptas dėmesys, kad senamiestyje, kuris yra labiausiai saugomas, neturėtų atsirasti akcentų, susijusių su dabarties veikėjais. Jie labiau turėtų sietis su praeitimi, istorija.

"Taip siekiama išlaikyti konteksto vientisumą", – tvirtino projekto vadovas.

Kitokia situacija – naujamiestyje. M.Daukšio teigimu, šioje miesto dalyje tiktų ir įvairūs nauji dalykai.

Menas – ne vien paminklai

Specialistų teigimu, tvarkant erdves, galima atsižvelgti į konkrečios vietos istoriją, kas joje vyko, ir tai paminėti, įamžinti. Taip pat nurodyta, kokiose erdvėse, kokios instaliacijos tiktų.

"Meniniai akcentai – tai ne vien paminklai. Pavyzdžiui, Teatro aikštėje klaipėdiečiai laukia ir tikisi renginių. Tačiau prie Senojo turgaus, Galinio Pylimo gatvės, kur neseniai buvo nugriautos tvoros, yra buvę kapeliai. Šios erdvės nėra tinkamos triukšmingoms instaliacijoms", – pabrėžė projekto vadovas.

M.Daukšys atkreipė dėmesį, kad vaikų žaidimų ir sporto įrenginiai turėtų būti montuojami prie gyvenamųjų namų, o meniniai akcentai – prie reprezentacinių gatvių tinklo. Pastarosioms tvarkyti turėtų būti skirtas prioritetas.

"Kvartalų viduje galėtų atsirasti tokios rekreacinės kompozicijos kaip boružėlė, laivelis. Tokie meniniai akcentai neturėtų puošti labiausiai miestą reprezentuojančių vietų. Noriu pabrėžti, kad nesiūlome perkelti į kitą vietą nė vieno jau esančio akcento", – pasakojo projektuotojas.

Didelių skulptūrų nereikia

M.Daukšys pripažino, kad senamiestyje ir naujamiestyje trūksta vietos įrengti žaidimų aikšteles. Anot jo, viešosiose erdvėse siūloma įkurdinti meninių akcentų, su kuriais galima žaisti, sakykime, užlipti, pralįsti.

"Pateikėme pavyzdžių, kurie naudojami pasaulyje. Rekomenduojame, kad žaidimų aikštelės turėtų būti abstrakčios skulptūrinės kompozicijos arba meninio akcento išraiška", – tvirtino projektuotojas.

Parengta schema buvo pristatyta miesto architektams. Susitikimo metu aptartos ir vyraujančios tendencijos Vakarų šalyse.

Paskutiniais dešimtmečiais čia siekiama ne pritrenkti, priblokšti viešosios erdvės lankytoją didele skulptūra ar kita nematyta forma, bet maksimaliai pritaikyti erdvę lankytojų patogumui, malonumui ir gyvenimo mieste kokybei, subtiliai pateikiant estetines vertybes.

Pristatymo metu konstatuota, kad minėta meninių akcentų schema yra uostamiesčio savivaldybės žingsnis į priekį, tačiau reikia dar daug padaryti.

Apgailestauta, kad viešųjų erdvių ir pastatų pertvarkymo projektai uostamiestyje renkami, neįtraukiant visuomenės ir tinkamai neatsižvelgiant į profesionalų nuomonę dar ankstyvoje stadijoje.