Sukrečiantys vaizdai: šiurpiose nuotraukose – šaltojo karo grimasos

Atomo atsisakė savo noru

Rytinėje Kazachstano dalyje veikęs poligonas užėmė 8,5 tūkst. kvadratinių kilometrų, jis buvo vos 120 km nuo Semipalatinsko miesto.

Pirmasis sprogimas čia įvykdytas 1949-ųjų rugpjūčio 29 d.

Per keturis dešimtmečius šioje vietoje atominiai užtaisai susprogdinti 456 kartus, 116 jų – virš žemės paviršiaus. Šie bandymai buvo šaltojo karo apraiška.

Čia detonuotos bombos paskleidė 2,5 tūkst. kartų daugiau energijos nei 1945 m. ant Hirosimos numesta atominė bomba.

Semipalatinsko branduolinių bandymų poligonas laikomas keturis kartus baisesne branduoline nelaime nei Černobylio elektrinės sprogimas.

Pasekmės: 39 metų B.Syzdykovas – vienas iš daugybės radiacijos paveiktų Kazachstano žmonių.

Taip teigiama atsižvelgiant į ūmaus spinduliavimo ligos atvejų skaičių.

Kai 1963 m. buvo uždrausti atmosferiniai bandymai, jie imti vykdyti po žeme. Sprogdinta netoliese esančiuose kalnuose išraustuose tuneliuose.

1991 m. Kazachstanas ne tik uždarė atominių bandymų poligoną, bet ir buvo pirmoji valstybė, gera valia atsisakiusi branduolinio ginklo.

Liudijimai: daugybė kazachų liudijo matę atominio sprogimo grybą.

Pusantro milijono aukų

Arti šio poligono yra ne tik Semipalatinskas, bet ir kiti Kazachstano ir Pietų Rusijos miesteliai, daug kaimų.

Juose gyvenantys žmonės tapo siaubingo atominio eksperimento bandomaisiais triušiais.

Atominio ginklo bandymų metu pasklidusios radioaktyvios medžiagos pasiekdavo šiaurinius, rytinius ir centrinius Kazachstano ir Rusijos Sibiro rajonus.

Dabartiniais duomenimis, nuo poligono naudojimo pradžios iki šiol sveikatos problemų dėl to turėjo ir dar tebejaučia ne mažiau kaip pusantro milijono žmonių.

Pasakojimas: ambasadorius V.Temirbayevas pakomentavo parodos nuotraukas, atskleisdamas dar daugiau jautrių jo tautos aspektų.

Vieni susidūrė su siaubingais palikuonių apsigimimais, kiti susirgo vėžiu arba turi kitų negalavimų. Kai kurios šeimos jaučia sveikatos sutrikimus, perduodamus iš kartos į kartą, radiacija paveikė jų genetiką.

Kai XX a. pabaigoje kilo judėjimas prieš atominius bandymus, visuomenė sužinojo daugybę šiurpių faktų, anksčiau kruopščiai slėptų nuo vietos žmonių ir pasaulio.

1991 m. rugpjūčio 29 d., Kazachstanui tapus nepriklausoma valstybe, pirmasis prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pasirašė įsakymą uždaryti Semipalatinsko poligoną ir daugiau nebandyti atominių bombų Kazachstano žemėje.

Protestai: viešumo ir vietos gyventojų protestų rezultatas – poligono uždarymas.

Piešia be rankų

Parodoje yra nuotrauka, kurioje užfiksuotas Berykas Syzdykovas su savo močiute. Jis gimė su siaubingais apsigimimais: aklas, o jo veidas nepaprastai sutinęs. 39 metų vyrui atliktos kelios operacijos, turėjusios sumažinti veido defektus.

Kelios branduolinių bandymų aukų nuotraukos sukrečia iki širdies gelmių. Siaubingi žmonių apsigimimai byloja apie šaltojo karo pasekmes.

Daugelis aplinkinių gyvenviečių žmonių nė nežino, ar jiems kliuvo radiacijos.

Kazachstanas save laiko vienu branduolinio ginklo neplatinimo pasaulinių lyderių ir įgyvendina projektą ATOM („Abolish Testing – Our Mission“).

Jo ambasadorius – dėl patirtos radiacijos be rankų gimęs Karipbekas Kujukovas. Jis yra talento ir atkaklumo pavyzdys. Gabus vyras mokėsi aukštojoje mokykloje ir tapo menininku, teptuką jis laiko pėdomis ir burna. Parodoje eksponuojamas vienas šio menininko paveikslas.

Viktoras Temirbayevas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarsi kruvina žaizda

Kazachstano Respublikos ambasados ir jos ambasadoriaus Viktoro Temirbayevo iniciatyva Klaipėdoje surengta fotografijų paroda suvirpintų ne vieną jautrią sielą. Ją galima apžiūrėti iki rugsėjo 9 d.

Nors nuo Semipalatinsko atominių ginklų bandymų poligono uždarymo jau praėjo 30 metų, jis tebėra vadinamas kruvina Kazachstano žaizda.

I.Simonaitytės bibliotekos skaitykloje kasdien lankosi labai daug žmonių, neabejojama, kad parodos apžiūrėti ateis ir tie klaipėdiečiai, kurie kasdien nevaikšto į biblioteką. Tolimo Kazachstano skaudi istorija pateikta aiškiai ir įtaigiai.

Atmintis: Semipalatinsko poligono aukoms atminti skirtas monumentas primena šiurpius tautos išgyvenimus.

Ketvirtadienio popietę į biblioteką apžiūrėti parodos atvyko Kazachstano Respublikos garbės konsulas Klaipėdoje Benediktas Petrauskas, miesto politikai, bibliotekos darbuotojai, keli klaipėdiečiai.

Ambasadorius V.Temirbayevas pasakojo, kad pats gimęs netoli šio poligono. Jis neslėpė – vietos gyventojai nežinodavo, kada bus vykdomi atominiai sprogimai.

„Mano šviesios atminties uošvis buvo vieno pirmųjų atominių bandymų liudininkas. Jis tada dalyvavo geologų ekspedicijoje ir laiške rašė pastebėjęs iki tol nematytą reiškinį – sausio mėnesį žaliuoja žolė, kai visa žemė paprastai būna padengta sniegu. Daugelis aplinkinių gyvenviečių žmonių nė nežino, ar jiems kliuvo radiacijos, – pasakojo ambasadorius. – Darbo valant aplinką nuo radiacijos dar labai daug, niekas nežino, kiek laiko tai užtruks. Dėl užterštumo milžiniškas plotas negali būti naudojamas. Beje, tą patį galime pasakyti ir apie Baikonuro kosmodromą.“

V.Temirbayevas atviravo, kad uždarius poligoną šalį pasiekė daug investicijų, naujų projektų, ir visa tai padėjo vystytis šalies ekonomikai.

Ambasadorius tikino, kad paroda atskleidžia mažą didelės jo šalies istorijos dalį, kuri galbūt padės lietuviams iš naujo atrasti šią valstybę.