Sapnų vagys

„Pelėdos“ - tai yra žmonės, kurie mėgsta rytą ilgiau pamiegoti, o vakare - vėliau gulti, jau niršta, laukdami šio sekmadienio. Kovo 25-ąją Briuselis sukomanduos: „Laike, vieną valandą į priekį žengte marš!“

Valdžia ir vėl atims iš žmonių valandą saldaus ryto miego. Tačiau niekas negali pasakyti, kam tai naudinga?

Medikai aiškina, kad ta valanda, pagrobta iš vaikų ir nemigos kankinamų suaugusiųjų, - grynas stresas.

Niekas nėra pateikęs žmoniškų ataskaitų, kad dėl to, jog rytą mažiau miegame, o vakare esą anksčiau gulamės, ką nors sutaupome.

Jauni žmonės, kurie daugiausiai vartoja elektros, šiltomis pavasario naktimis nesliūkina pusę dešimtos vakaro į migį.

Tiek žiemą, tiek vasarą jaunimas sėdi prie kompiuterių iki išnaktų ir jokios elektros netaupo.

O pensininkai ir be tos pavogtos valandos gadina akis prieblandoje, vietoje penkių šviestuvo lempų įsisukę vieną. Netaupant komunalinėms išlaidoms, gresia užversti kojas be vaistų arba numirti iš bado.

Ypač „laimingi“ pavogta vaikų sapnų valanda - pedagogai. Pati darbingiausia - pirmoji pamoka virsta žiovulio choru.

Aštuntą ryto pradėti pamokas ir žiemos laiku - ne pyragai, o kai pasukus rodykles moksleiviai turi ateiti dar valanda anksčiau - tikra beprotybė.

Baigėsi tie laikai, kai tėvas su diržu nuvarydavo atžalas į lovas iškart po „Labanakt, vaikučiai“ - nes rytoj anksti į mokyklą.

Gal XVIII amžiaus pabaigoje, kai Benjaminas Franklinas sugalvojo pažaisti su laiku - „pailginti“ dieną, vaikai ir klausė kaip sarginiai šuneliai kiekvieno tėvų žodžio ir tuoj pat paklusdavo.

Tačiau nuo tada iki XXI amžiaus pasaulyje daug kas pasikeitė. Tai Briuseliui laikas būtų žinoti.

Jokia sutaupyta elektros energija neatpirks saldaus rytmečio miego ir žvalumo jausmo, kai atsibundi gerai išsimiegojęs.

Nereikia paknopstom pulti į dušą, vienas du pakramsnoti vakarykščių bulvinių blynų ir, sriubtelėjus pusę stiklinės verdančios arbatos, dumti autobusan, kad nepavėluotumei į tarnybą.

O ten kariauti pusdienį su snauduliu.

Kad juos kur Strasbūras tuos miego vagis!