Prie geležinkelio Klaipėdos rajone – nelegali tvora: dėl prasto matomumo fiksuojamos nelaimės

Fiksuota nemažai avarijų

Šioje pervažoje yra nutikęs ne vienas eismo įvykis. Pavyzdžiui, 2019 m. liepą susidūrė traukinys ir sunkvežimis. Tą kartą žmonės feisbuke piktinosi, kad pervaža nesaugi, o avarija galėjo įvykti dėl prasto matomumo.

Į eismo įvykį prieš kelerius metus pateko ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Ramūnas Šideikis.

Tą kartą jį apakino saulė. Vyras vienu metu stengėsi stebėti situaciją tiek prieš automobilį, tiek gręžiojosi į šonus, norėdamas įsitikinti, ar neatvažiuoja traukinys. Pareigūno vairuojamas automobilis anuomet susidūrė ne su traukiniu, o su priešais važiavusiu sunkvežimiu. R.Šideikis tada taip pat prasitarė, kad pervažoje matomumas iš tiesų prastas.

Smūgis: šioje pervažoje fiksuotas ne vienas eismo įvykis. (Gintaro Vaičekausko nuotr.)

2014 m. su traukiniu susidūrė MAN sunkvežimis. Jo vairuotojas, privažiavęs prie geležinkelio pervažos, sustojo prie kelio ženklo "Stop". Apsižvalgė ir, pagalvojęs, kad ten ramu, pajudėjo per bėgius.

Tuo metu įmonės "Gargždų geležinkelis" šilumvežio valdytojas matė, kad prie bėgių sustojo sunkvežimis. Mašinistas nesitikėjo, kad sunkiasvorė transporto priemonė pajudės prieš pat šilumvežį. Sunkvežimis buvo nublokštas nuo kelio į atitvarus.

Per incidentą žmonės nebuvo sužeisti. Sunkvežimio vairuotojas spėja, kad, jam privažiavus prie geležinkelio bėgių, matomumą užstojo pakelti bortai, juolab pati pervaža yra įstriža geležinkelio bėgių atžvilgiu. Tad jis negalėjo pamatyti, kas atvažiuoja iš dešinės pusės.

Dar anksčiau šioje pervažoje kitas šilumvežis sudaužė sunkvežimį, vežusį ką tik atspausdintas knygas.

Skundų negirdėjo

Dovilų seniūnijos darbuotojai dienraščiui yra minėję, kad teiravosi geležinkelininkų dėl šioje pervažoje būtino veidrodžio, kuris vairuotojams padėtų iš toli pamatyti atvažiuojantį traukinį.

Nusiskundimų būta ir iš netoli pervažos esančių dviejų sodų bendrijų.

Arčiausiai pervažos įsikūrusios Lietuvos tremtinių sąjungos Klaipėdos skyriaus sodų bendrijos "Viltis" pirmininkė Aušra Kuzminskienė prisiminė, kaip aiškinosi su geležinkelininkais dėl matomumą užstojančių krūmų.

"Buvo taip užžėlę, kad jau nieko nesimatė. Bet tą kartą gražiuoju išsprendėme klausimą", – sakė moteris.

Įmonė "LTG Infra" šiuo metu pervažoje sumontavo ženklą, informuojantį, kad sausio 20-ąją joje bus atliekami remonto darbai ir  uždaromas automobilių eismas.

Dienraščiui "Klaipėda" ėmus domėtis, gal geležinkelininkai ruošiasi modernizuoti pervažą, paaiškėjo, kad vyks paprastas remontas.

Po užklausos, ko ketinama imtis, kad matomumas šioje pervažoje būtų geresnis, paaiškėjo, kad geležinkelininkai tik dabar susizgribo, jog jų žemėje privatūs verslininkai pasistatė tvorą, kuri ir užstoja vaizdą vairuotojams.

Tvorą griaus

"Sausio 20 d., jei leis oro sąlygos, pervažoje bus atliekami priežiūros darbai. Jų metu bus keičiami tam tikri pervažos elementai – bėgiai, dalis pabėgių ir keletas pervažos dangos plokščių. Autotransportui eismas sausio 20 d. bus uždarytas nuo 7 val. iki 19 val. Suderintos eismo aptvėrimo schemos nustatyta tvarka paskelbtos spaudoje. Visus darbus pervažoje, įskaitant ir autotransporto aptvėrimą, atliks įmonė "Geležinkelio tiesimo centras" pagal turimas geležinkelio kelių priežiūros sutartis su bendrove "LTG Infra", – situaciją komentavo įmonės "Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius.

Įmonės atstovas paaiškino, kad, ėmus domėtis situacija iš esmės, išaiškėjo: verslininkai pasistatė metalinę tvorą geležinkelininkų žemėje net nesuderinę su sklypo savininku.

"Ėmėme domėtis, kai gavome raštus dėl prasto matomumo. Išanalizavus esamą situaciją, nustatyta, kad matomumą riboja tvora, kuri yra neteisėtai pastatyta "LTG Infra" patikėjimo teise valdomame sklype. Siekdami spręsti šią situaciją, raštu kreipėmės į tvoros savininką dėl tvoros dalies nukėlimo. Savininko paprašyta iki 2021 m. sausio 22 d. perkelti ar išardyti neteisėtai "LTG Infra" valdomame sklype pastatytą tvoros dalį. Perkėlus nurodytą tvoros dalį, būtų užtikrintas tinkamas matomumas", – aiškino D.Jurevičius.

Jis patikino, kad gyventojų skundai praverčia.

"Labai gerai, kai mus informuoja, neįmanoma pėsčiomis nueiti tūkstančių kilometrų ir sužiūrėti, kas ir kokias tvoras susistatė. Gyventojų balsas nenueina į tyrus. Šiuo atveju tvora yra visų bėdų kaltininkas. Kol kas išsiuntėme raštą sklypo nuomininkui. Atsakymų neturime. Jie įpareigoti tvoros dalį nukelti. Jei tai nebus padaryta, teks kreiptis į teismą", – sakė D.Jurevičius.