Pietiniame uoste – naujoviškas veiklos modelis

Ne visi vykdė įsipareigojimus

Tai iš dalies reiškia, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ir Klaipėdos uostui netekus Baltarusijos tranzito iš esmės nustojo funkcionuoti daugelį metų veikusi logistikos grandinė per Klaipėdą tarp Rytų ir Vakarų.

Klaipėdos uostas tarsi atsidūrė savotiškoje kryžkelėje su daugiau nei anksčiau klausimų, kurių esminiai – bus ar nebus krovinių. Anksčiau svarbiausi klausimai buvo, kaip greičiau pastatyti uosto infrastruktūrą, nes beveik buvo aišku, kad krovinių bus.

Tai, kad padėtis yra pasikeitusi iš esmės, atskleidė ir Klaipėdos uosto auditas dėl infrastruktūros valdymo. Auditą atliko Valstybės kontrolė. Ji konstatavo, kad maždaug 57 proc. uosto žemės nuomos sutarčių yra su nuomininkams numatytais įsipareigojimais dėl apyvartos ir krovos. Tai sudaro apie 16 proc. visos uosto žemės.

Klaipėdos uostas tarsi atsidūrė savotiškoje kryžkelėje su daugiau nei anksčiau klausimų, kurių esminiai – bus ar nebus krovinių.

Per 2017–2020 m. laikotarpį vidutiniškai šeši nuomininkai kasmet neįvykdydavo apyvartos įsipareigojimų, trys nuomininkai – krovos įsipareigojimų. Daugiausia tokių atvejų buvo 2020 m. Gali būti, kad šiais metais dėl karo tokių atvejų dar padaugėjo.

Nėra griežtos nuostatos, kad dėl žemės nuomininkų įsipareigojimų nevykdymo pats uostas patirtų kokių nors ypač didelių nuostolių. Taip yra todėl, kad Klaipėdos uoste iš žemės nuomos pajamos siekia vos 13 proc. Uostui yra blogiau, jei teritorijoje nevykdoma ar stringa veikla, nes neatplaukia laivai, iš kurių rinkliavų ir susideda didžioji (86 proc.) Klaipėdos uosto pajamų dalis.

Planas: pietinis uostas ateityje uždengtų ir Kiaulės Nugarą. KVJUD nuotr.

Gali ieškoti koncesininko

Neatsitiktinai rengiantis Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtrai imtasi išsamiai analizuoti šios būsimojo uosto dalies rinkos sąlygas. Baiminamasi, kad pastačius naują uosto dalį krovinių gali nebūti arba jų bus tiek mažai, kad naujos dalies operatorius pateks į tų nuomininkų, kurie nevykdys įsipareigojimų, dalį.

Šiaip yra įprasta, kad nauji, galbūt perspektyviausi uostai vystomi prie uosto vartų, dažnai išorės dalyje. Klaipėdoje būtų atvirkštinis procesas – naujas uostas būtų vystomas pačiame tolimiausiame taške nuo uosto vartų.

Uosto direkcija paskelbė konkursą, kad būtų sukurtas tikslus pietinės uosto dalies vystymo verslo planas. Siekiama įvertinti uosto pietinės dalies rinkos potencialą tarptautiniu mastu, pagrįsti, kokia nauda galėtų būti iš šio uosto.

Taip pat panašu, kad pietinėje uosto dalyje sukurtą naują krovos kompleksą Uosto direkcija rengiasi ne šiaip sau išnuomoti, kaip dabar išnuomota uosto bendrovėms 50 metų laikotarpiui, o perduoti koncesijos pagrindu ar pagal kitokias naujas rinkos veiklos alternatyvas. Taip koncesininkas sutartimi garantuotai būtų susietas su uosto veikla. Jis būtų priverstas prisiimti įsipareigojimus ir investuoti į uostą savo pinigus, atnešdamas tiesioginę naudą ir pačiam uostui.

Planuoja keletą veiklų

Pagal pradinius svarstymus, pietinėje uosto dalyje galėtų būti kuriamas naujas konteinerių terminalas. Todėl yra akcentuojamas konteinerių terminalas. Tačiau šiuo metu daugelis uostų sparčiai stiprina konteinerių krovos potencialą. Turi būti atsakymas, kiek ir kodėl patrauklios gali būti naujos konteinerinės linijos į Klaipėdą, koks gali būti dabartinių linijų konteinerių srautas, kai Rytų–Vakarų koridorius iš esmės užblokuotas? Kaip srautas galėtų kisti per artimiausius metus vykstant įvairaus pobūdžio geopolitiniams pokyčiams regione?

Pietiniame uoste ateityje gali būti ne tik konteinerių, bet ir įvairių kitų krovinių terminalų. Perspektyvia sritimi laikomi ir energetinių šaltinių gamybos verslai, ypač kuriantis vėjo ir kitokioms jėgainėms Baltijos jūros regione.

Dar viena Klaipėdos uoste nelabai išvystyta kryptis – pridėtinės vertės kūrimas įvairiems kroviniams. Vakarų Europos uostuose įprasta, kad laivais į uostą atgabenamos prekės, kurios apdorojamos arba pagaminama kažkas papildomo, galbūt naujo, ir jos vėl išgabenamos laivais.

Pietinės uosto dalies išvystymo verslo planą žadama parengti per 12 mėnesių, kai tik atsiras kompanija, kuri galės tai padaryti.