Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų

Įprastos baidyklės, nors pastatytos ir krante, ir vidury vandenų – negelbsti. Tad žuvininkai įsigijo kitokias, bet ir plėšrių paukščių riksmo kormoranai nebijo. Nebijo ir prie tvenkinių šaudančių patrankų. Jas žuvininkai tik dieną įjungia, kad rytais aplinkinių kaimų nežadintų.

Žuvų augintojai ir lazerius traukia, ir balionus pučia. Bet kormoranai, iš tokių pastangų ginti žuvis, tik šaiposi.

Kintų tvenkinių darbuotojai kasryt nuo ketvirtos valandos ryto – ant kojų. Ir kasryt tą patį vaizdą regi. Iš pradžių pasirodo kormoranai žvalgai, o paskui į tvenkinius supuola tūkstančiai.

„Po to reikia lakstyti su nešiojamais lazeriukais, kadangi medžioti, šaudyti ir baidyti negalima, patrankos jungti negalime. Svarbiausia juos užtikti ir nubaidyti. Nelaukti, kol jie nusileis, nes vienas nusileidimas gali kokią pusę tonos žuvies išnešti“, – kalbėjo Kintų tvenkinių vadovas Rimgaudas Višinskas.  

Kormoranai itin mėgsta karpius.

„Šiame regione yra apie 40 tūkst. kormoranų, kasdien suvalgo po pusę kilogramo žuvies. Tai 20 tonų per dieną. Paskaičiuokite, kiek gaunasi per devynis-dešimt mėnesių metuose. Jokie žvejai, jokios jų brigados nesugauna tiek žuvies. Tuo labiau, ta žuvis – didelė dalis mailius, jaunikliai. Nors kormoranai čia tvenkiniuose be problemų ima karpį, kuris yra pusės kilogramo“, – pasakojo ichtiologas Egidijus Žymančius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anksčiau kormoranai bijodavo bent šūvių.

„Kada intensyviausiai žuvis turi augti, priprasti, tai yra nuo kovo iki spalio mėnesio, 2,5 mėnesio neleidžia medžioti. Ir tie tarpai, kartais mėnesį negalima, kartais – pusantro mėnesio. Kažkoks absurdas. Turi savo turtą ir negali jo apginti“, – piktinosi R. Višinskas.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) nešneka, atsakė raštu:

„Medžioklė, kaip didžiųjų kormoranų žalos mažinimo priemonių taikymas, leidžiamas periodais. Agentūra vertina kiekvieno konkretaus ūkio pateiktus duomenis už ankstesnius metus pagal didžiausią daromą žalą akvakultūrai ir rūšies paėmimo iš gamtos intensyvumą.“

Ichtiologas logikos neįžvelgia.

„Kormoranų kiekis mūsų regione priklauso nuo to, kokie orai. Ypatingai, jeigu yra dideli vėjai, jie negali žvejoti jūroje ar mariose, skrenda čia, nežiūri į terminus ar kažkokias datas“, – teigė E. Žymančius.

AAA teigia, kad alternatyvių priemonių taikymas žuvininkystės ūkiams neribojamas. Valdininkai net sudarė sąrašą, kaip su saugomų kormoranų daroma žala kovoti. Tarkim, siūlo tvenkinius uždengti arba virš jų nutiesti lynus.

„Jeigu ištiesime lynus ant kilometrinio tvenkinio, kur yra 100 hektarų  – pabandykite padaryti. O kita vertus, į tuos tinklus įsipainios reti, saugomi paukščiai, kurie yra įrašyti Raudonose knygose. Čia logikos nėra. Kitas siūlymas, padaryti papildomus tvenkinius, kur suleisti menkavertes žuvis, ten varlės būtų – iš vis juoką kelia. Pasakyk tu kormoranui, kad jis turi leistis į šitą tvenkinį ir tą žuvį valgyti“, – kalbėjo E. Žymančius.

Žuvų augintojus Kintuose terorizuojantys kormoranai kasmet padaro po daugmaž 200 tūkst. eurų žalos, bet kompensacijos tesiekia vos 5 proc.

„Dar pora trejetų metų ir reikės turbūt bankrutuoti, nes tokiais tempais ir su tokiais „protingais“ nurodymais ar leidimais, tai iš principo – kova su vėjo malūnais“, – tikino E. Žymančius.

Tad neapsikentę žuvų augintojai siūlo...

„Mes galime atiduoti gamtai tuos tvenkinius, tegul naudoja, tegul sumoka mums kompensaciją, taip pat, kaip žvejams, kurie mariose žvejoja“, – siūlė R. Višinskas.

AAA teigia, kad šiemet išduoti leidimai su numatytais periodais kormoranų medžioklei nebus keičiami, nes to įstatymai nenumato.