Palanga šventiškai suspindo tūkstančiais šviesų: miestą užbūrė M. K. Čiurlionio Kalėdų pasaka

Dovanojo jaukią šventę

„Apie Tave, apie Jūrą ir Žvaigždes“. Šie romantiški Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žodžiai tapo ne tik vienos pagrindinių Palangos eglių įžiebimo ceremonijos, bet ir viso šventinio laikotarpio leitmotyvu.

Taip simboliškai didžiausias šalies kurortas pradeda reikšmingą kultūrinį etapą, paženklintą iškiliojo menininko vardu – būtent 2025 m. visa šalis minės 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.

Tad Kalėdų eglės įžiebimo šventė Palangoje kvietė pasinerti į jūros, miško ir žvaigždžių pasaulį – pagrindinius M. K. Čiurlionio kūrybos simbolius, kurie subtiliai atsiskleidė per šviesos ir vaizdo instaliacijas, šokį, muziką bei vakaro vedėjų improvizacijas. O M. K. Čiurlionio ir jo žmonos Sofijos laiškų fragmentai priminė apie laikus, kai garsusis kūrėjas su mylimąja leido vasarą Palangoje ir trumpam atvykdavo čia muzikuoti.

„Tokiam jaukiam vakarui sąmoningai nekvietėme garsių atlikėjų – šventę ypatingomis spalvomis nuspalvino jaunieji Palangos dainininkai ir šokėjai ir, žinoma, šiemet pirmą kartą pasirodęs Kalėdų Senis. Šis šventinis vakaras – tai tarsi M. K. Čiurlionio sukurta pasaka ir nuoširdūs linkėjimai visiems Palangos gyventojams bei miesto svečiams, pasiruošusiems pasinerti į šviesos ir džiaugsmo kupiną šventinį laukimą“, – kalbėjo Palangos kultūros centro direktorė Vita Petrauskienė.

Alėja: J. Basanavičiaus gatvėje įžiebta 90 gyvų eglučių. A. Kazlausko nuotr.

Švytės gyvos žaliaskarės

Šiemečiame Kalėdų žaliaskarės įžiebimo šventės koncerte dalyvavo daugiau nei 60 jaunųjų kurorto talentų. „Kartu džiaugiamės gražia bendryste ir esame dėkingi Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui už galimybę vaizdo instaliacijose naudoti iškilaus kūrėjo paveikslus, o Palangos gintaro muziejui – už laiškus“, – kalbėjo pašnekovė.

Palangos centre jau sušvitusi 15 m aukščio Kalėdų eglė papuošta menininko paveikslo „Saulės sonata“ motyvais. Kurhauzo aikštėje iš viso sužibo per 60 šiltų saulučių bei kitų originalių puošmenų.

Dar viena įspūdinga žaliaskarė puikuosis Šventosios pagrindinėje aikštėje – jos puošyboje atsispindi M. K. Čiurlionio paveikslo „Kibirkštys“ tema. Čia bendruomenę ir visus svečius čiurlioniška Kalėdų eglės įžiebimo šventė sukvies jau šįvakar 16.30 val.

Kaip ir kurorto centras, šiemet po kelerių metų pertraukos Šventoji taip pat pasipuošė gyva žaliaskare.

Tai, jog Palanga pasitinka M. K. Čiurlionio Kalėdas bei ateinančius metus, sufleruoja ir visas bendras šventinis įvaizdis – į miesto viešąsias erdves persikėlė nesunkiai atpažįstama menininko vizualiosios kūrybos simbolika. Tad kurorto savivaldybė, Palangos kultūros centras ir miestą puošianti įmonė „Adam decolight“ kviečia susidaryti savotišką maršrutų bei renginių žemėlapį, kuris padės atrasti ir identifikuoti šiuos simbolius.

Detalės: kurorto puošybos temą sufleruojantys ženklai pasitinka vos įvažiavus į miestą. A. Kazlausko nuotr.

Kvies įsiamžinti akimirkoje

Įspūdingos puošybos dekoracijos bei tūkstančiai lempučių šiemet tradiciškai suspindo įvairiose kurorto vietose. Kaip pasakojo bendrovės „Adam decolight“ vadovas Nerijus Chmieliauskas, M. K. Čiurlionio kūrybos ženklai svečius lydės vos įvažiavus į Palangą.

„Jau pirmajame Kretingos gatvės žiede pasitiks stilizuotas paveikslo „Karalių pasaka“ elementas, o antrąjį žiedą papuošė paveikslų ciklo „Pasaulio sutvėrimas“ simbolika“, – atskleidė pašnekovas.

Ties besikuriančiu Palangos kultūros centru – Koncertų salės, Kurhauzo ir rekonstruojamo kino teatro „Naglis“ – besidriekianti Grafų Tiškevičių alėja sušvito vieno iš trijų paveikslų ciklo „Himnas“ simboliais. Kuris būtent kūrinys sužadino miesto dekoratorių vaizduotę,  atskleidžia apšvietimo stovus papuošusios stilizuotos šviečiančios arfos.

„Šiais simboliais nušvito ne tik visa Grafų Tiškevičių alėja – kurortą papuošė ir didžiulė šviečianti stilizuota arfa, prie kurios žmonės galės įsiamžinti šventinei nuotraukai, o kartu ir pabandyti ja „pagroti“, – šyptelėjo pašnekovas.

Dar vieną progą prisiminti M. K. Čiurlionio tapybą, o konkrečiai – aštuonių paveikslų ciklą „Žiema“ – suteiks J. Basanavičiaus gatvė, o Šventosios Prieplaukos ir Jūros gatvės pražys paveikslo „Gėlės“ motyvais.

Populiarioji kurorto pėsčiųjų alėja šiemet taip pat stebins nauju šventiniu rūbu. J. Basanavičiaus gatvėje įžiebta 90 gyvų eglučių alėja, kuri dekoruota beveik 1,5 km šviesos girliandų. Ne tik linksmai, bet ir tvariai švęsti kviečianti Palanga džiugins gyvais medeliais, kurie vėliau, sulaukę persodinti tinkamo meto, jau papuoš žaliąsias kurorto erdves.

Mįslė: koks žymus menininko darbas įkvėpė Grafų Tiškevičių alėjos dekorą? A. Kazlausko nuotr.

Ir džiugina, ir intriguoja

D. Chmieliausko teigimu, šventinis dekoras atnaujintas ir kitose Palangos vietose – štai dalis gatvių kvies grožėtis iki šiolei čia neregėtomis stilizuotomis modernių formų snaigėmis, o centrinėse miesto erdvėse kalėdinėmis lemputėmis sušvis dar daugiau medžių.

Be to, nuspręsta atsisakyti ankstesniais metais vyravusios tradicijos kurti kaip galima vientisesnę šventinę kurorto stilistiką, tad šiemet vyraujanti šviesų gama Palangoje bus šilta, o Šventojoje – šalta, taip siekiant kaip tik išryškinti kiekvienos vietos savitumą.

Pašnekovas neneigė, jog artėjantiems M. K. Čiurlionio metams dedikuota šventinė kurorto puošyba įkvėpė netikėtai kūrybinių paieškų kelionei, tačiau kartu tapo ir intriguojančiu iššūkiu.

„Ir mums patiems teko labiau pasigilinti į M. K. Čiurlionio kūrybą, taip pat apsilankėme virtualiosios realybės filme „Angelų takais“. Smagu, kad išryškinome išties nemažai akcentų, kurie taip gražiai įsiliejo į kalėdinę Palangos puošybos temą. Šiemet kurortas nušvito netikėtai, kitaip, tikiu, kad ir miesto svečiams tai taps savotiška atrakcija, galimybe naujai atrasti ar prisiminti šį iškilų kūrėją“, – kalbėjo bendrovės „Adam decolight“ vadovas D. Chmieliauskas.

Šis šventinis vakaras – tai tarsi M. K. Čiurlionio sukurta pasaka ir nuoširdūs linkėjimai visiems Palangos gyventojams bei miesto svečiams, pasiruošusiems pasinerti į šviesos ir džiaugsmo kupiną šventinį laukimą.

Tad viešnagės kurorte laikotarpį Palanga kviečia paversti pasaka, žaidimu, intriga, pasitelkiant fantaziją, jausmus ir norą šiek tiek labiau priartėti prie meno, gamtos bei buvimo kartu su mylimais žmonėmis stebuklo.

Amžiams paliko dalelę širdies

Šį ypatingą metą M. K. Čiurlionio dvasia kurorte plevens neabejotinai kiekviename žingsnyje – tiek miesto puošyboje, tiek žvelgiant į jūrą ar pajūrio gamtos erdvėse.

Palanga yra vienas išskirtinių šalies kampelių, kuriame įsirėžė itin gilus menininko emocinis, meilės bei kūrybos pėdsakas. Pirmą kartą jaunasis talentas čia apsilankė 1899 m., tik baigęs studijas Varšuvoje, o vėliau vis trumpam atvykdavo muzikuoti su Mykolo Oginskio orkestru.

1908-ųjų vasarą kompozitorius į kurortą sugrįžo kartu su Sofija Kymantaite. Palanga sužadėtiniams tapo jų meilės miestu, kuriame jie praleido nepamirštamą vidurvasarį. Sofijos ir Mikalojaus Konstantino pirmasis pasimatymas kurorte, jiems susitarus, įvyko ant jūros tilto, o laisvas nuo kūrybos popietes jiedu leisdavo vaikštinėdami Tiškevičių parke bei maudydamiesi jūroje.

Viešėdamas Palangoje M. K. Čiurlionis nutapė „Jūros sonatą“, diptiką „Preliudas ir Fuga“, triptiką „Fantazija“, planavo kurti savo pirmąją operą „Jūratė“. Būtent didinga jūra tapo vienu svarbiausių M. K. Čiurlionio kūrybos motyvų.

Sakoma, jog būtent Palangoje užgimė ir trečiasis M. K. Čiurlionis – puikus epistolinio žanro kūrėjas. Šventinę prasmę kurorte įgiję žodžiai „Apie Tave, apie Jūrą ir Žvaigždes“ taip pat įamžinti M. K. Čiurlionio mylimajai Sofijai skirtame laiške.

Išsami informacija apie visus šventinius kurorto renginius skelbiama www.palanga.lt.