Nuo dviračio iki laivo: ko galima pasimokyti iš miestų, kuriuose gera gyventi?

„Bastionų namai“ kyla teritorijoje, kuri ilgą laiką buvo tuščia ir apaugusi krūmais, tačiau jos vieta – išskirtinė. Projektą plėtojančios nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eriadas“ vadovė Vita Žutautaitė tikino, kad „Bastionų namai“ bus puikus 15 minučių miesto pavyzdys.

„Bastionų namų“ gyventojams darbas, kultūra ir pramogos bus šalia namų, viską bus galima pasiekti per 15 minučių pėsčiomis, dviračiu arba viešuoju transportu“, – kalbėjo V. Žutautaitė.

Jos teigimu, toks gyvenimo modelis sparčiai populiarėja pasaulyje, ypač tarp jaunų išsilavinusių žmonių. Lietuvoje jau turime sėkmingą panašaus rajono plėtros pavyzdį – Paupį Vilniuje, pastatytą taip pat buvusioje pramoninėje teritorijoje netoli nuo senamiesčio, kur kelis dešimtmečius veikė Vilniaus elektros skaitiklių gamykla „Skaiteks“. Daugybė tankiai užstatyto Paupio gyventojų puikiai išsiverčia be automobilio.

Partnerių nuotr.

Kitokio gyvenimo būdo pavyzdys

Klaipėdos senamiestis su didžiuliu paslaugų, pramogų bei kultūrinių erdvių pasirinkimu nuo „Bastionų namų“ bus pasiekiamas ranka.

Vystant naujų namų statybas rajone daugės ir paslaugų. „Bastionų namai“ suprojektuoti taip, kad pirmuose namų aukštuose, prie pagrindinių gatvių ar viešųjų erdvių, sudaroma galimybė įsikurti restoranams, kavinėms, įvairioms paslaugoms. Tuo siekiama, kad gyventojai daugumą jiems reikalingų paslaugų rastų kaimynystėje ir galėtų apsieiti be taršaus važinėjimo.

Toje pačioje Malūnų vardu pasivadinusioje bendruomenėje planuojamas modernus biurų kompleksas, prekybos centras, kitos įstaigos. Buvusioje „Švyturio“ alaus darykloje Bangų gatvėje įmonė „Tech Zity“ vysto daugiafunkcį 15 tūkst. kv. m. centrą, kuriame bus įkurtos bendradarbystės ir biurų erdvės, konferencijų centras, trumpalaikei nuomai skirtos gyvenamosios patalpos, erdvės bendruomenei ir maitinimo įstaigoms, sporto studija bei gyvenamųjų loftų patalpos.

„Bastionų namai“ gali tapti naujų gyvenamųjų rajonų plėtros pavyzdžiu, prie kurio turėtų taikytis ir miesto viešojo transporto vizija. Strategijos, kurias įgyvendina miestai, kurdami tvaresnius miestų centrus, skiriasi, tačiau kai kurie yra puikiai pritaikomi Klaipėdoje, kad gyvenimas be automobilio miesto centre būtų dar patogesnis.

Dviračių sostinė Kopenhaga

Kopenhaga ne be reikalo vadinama dviračiams labiausiai draugiška pasaulio sostine. Šiame mieste įrengtas ypač platus dviračių takų tinklas, o patys dviračiai laikomi pagrindine transporto priemone.

Tai lemia ne tik išvystytas dviračių takų tinklas, bet ir dviratininkams palanki eismo politika. Šis miestas įrodė, kad, turint paprastos, saugios ir tarpusavyje susijusios infrastruktūros tinklą, dviratis gali tapti pagrindine transporto priemone įvairaus amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonėms.

Gyvenamųjų namų gatvėse Kopenhagoje nėra atskirų juostų dviratininkams, tačiau reikalaujama, kad automobiliai važiuotų ne didesniu kaip 30 km per valandą greičiu. Siekiant užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi, Kopenhagos gatvėse įdiegtos įvairios eismo ribojimo priemonės: susiaurintas eismo juostų plotis, sumažintas posūkių spindulys, naudojama tekstūruota danga ir t. t. Dviračių takai įrengti ir parkuose, palei vandens telkinius, geležinkelio linijas ir greitkelius. Puikus pavyzdys Klaipėdai, kurios centre gausu žaliųjų erdvių ir gamtos.

Partnerių nuotr.

Laivai – ne tik atrakcija turistams

Tuo tarpu Londone pavėžėjimo paslaugų bendrovė „Uber“ suvienijo jėgas su upių autobusų paslauga „Thames Clippers“, kad į darbą keleiviai galetų važiuoti ne tik autobusais ar metro, bet ir laivais. Šiuo žingsniu, žinoma, siekiama, kad gyventojams reiktų kuo mažiau važinėti asmeniniais automobiliais –  Londonas ieško būdų, kaip paskatinti gyventojus palikti automobilius namuose.

Panašūs sprendimai įgyvendinami Antverpeno mieste, kur sukurtas bendras tramvajų, autobusų ir vandens autobusų tinklas, efektyviai jungiantis įvairias miesto dalis. Investuodamas į infrastruktūrą ir prieinamumą, šis Nyderlandų miestas taip pat skatina pereiti prie viešojo transporto ir važiavimo dviračiu.

Šiais metais Klaipėda žengė pirmą žingsnį „įdarbinant“ Danės upę kaip miesto susisiekimo kelią. Laivu Danės upe šią vasarą buvo galima nukeliauti iš Klaipėdos senamiesčio į šiaurinę miesto dalį reguliariu elektrinių vandens autobusų maršrutu. Tiesa, kol kas tai daugiau atrakcija turistams, atgaivinanti istorinę tradiciją, nei viešojo transporto dalis, nes du autobusai, kiekvienas iš kurių talpina iki 11 keleivių, per dieną padaro 8 reisus. Tikėkimės, kad prie Danės kylantys „Bastionų namai“ paskatins plėsti paslaugą, „įjungiant“ vandens autobusus į viešojo transporto tinklą.

Partnerių nuotr.

Apie „Bastionų namus“

„Bastionų namų“ iškils 6 kvartalai, kuriuose bus pastatyta 15 gyvenamųjų namų. Visą projektą numatoma išplėtoti per maždaug 8 metus. „Bastionų namų“ kvartalo projektą sukūrė architektų įmonė UAB „Unitectus“, prie projekto kūrybinio proceso taip pat prisidėjo UAB „Uostamiesčio projektas“ bei UAB „A 405“ architektai.

Vietoje, kur iškils „Bastionų namai“, yra veikęs potašo fabrikas, grūdų perdirbimo įmonė, tabako fabrikas. Nuo 2000 metų teritorija buvo tuščia ir apleista.