Nežinia dėl Klaipėdos Atgimimo aikštėje rastų sprogmenų: siūloma skelbti ekstremalią situaciją

Ar yra sprogmenų, nežino

Panašu, kad Klaipėdos vadovų kantrybė senka.

Daugiau nei pusantros savaitės negaunantys atsakymo iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) bei kitų atsakingų institucijų, miesto vadovai nemato kitos išeities, kaip skelbti Atgimimo aikštę ekstremalios situacijos zona.

Klaipėdos mero pavaduotojas Algirdas Kamarauskas neslėpė – tokios situacijos paskelbimas nesudarytų daugiau saugumo klaipėdiečiams ir jų turtui, bet galbūt labiau atkreiptų centrinės valdžios ir KAM dėmesį į neeilinę padėtį.

Algirdas Kamarauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Ketvirtadienį miesto Ekstremalių situacijų operacijų centro posėdžio dalyviai bandė išspausti iš nuotoliniu būdu su jais bendravusio kapitono Zigmo Kleizos konkretesnį atsakymą į labai svarbius klausimus.

Mat apie 20 sprogmenų buvo rasti Atgimimo aikštės perkasoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ar pokariu jie buvo parengti sprogdinimui, sujungti laidais dviejuose rūsiuose, iš vidinės namų kiemų pusės.

Išminuotojai per keturis kartus išgabeno šiuos sprogmenis, bet kol kas nėra žinoma, ar jų yra daugiau.

Visi suvokiame, kad situacija yra rimta, o tinkamo reagavimo nėra.

„Tai – ne juokas, tiek sprogmenų, kiek rasta Atgimimo aikštėje, retai aptinkama, be to, jie buvo skirti sprogdinti pastatus. Tiek daug sprogmenų mieste, kur aplinkui daug pastatų ir didelis žmonių judėjimas, yra pirma tokia situacija. Vis dar negauname rekomendacijų, kaip turi būti elgiamasi statybvietėje iki sprogmenų radimo. Kaip elgtis juos aptikus, labai aišku – įvedamas planas „Skydas“, ir išminuotojai pasirūpina sprogmenų neutralizavimu“, – kalbėjo vicemeras.

Tebelaukia atsakymų

Aikštėje dirbantys archeologai priminė, kad pavojingi radiniai buvo aptikti pastatų, stovėjusių prie buvusios Biržos gatvės, kuri nebuvo tapati dabartinei gatvei, vedančiai link Biržos tilto, bet netoli šios.

Sprogmenys rasti būtent toje vietoje, kur tarp buvusios ir dabartinės gatvių buvo dideli pastatai.

Tikėtina, kad po karo juos siekta sulyginti su žeme sprogdinant, šių veiksmų pasekmės – nesprogę sprogmenys – ir buvo rasti.

Jei nedetonuotų sprogmenų yra ir daugiau, gali nukentėti ne tik aikštėje dirbantys darbininkai, bet ir judri gatvė bei arčiausiai jos stovintys statiniai.

Klausinėjamas apie galimas grėsmes, kapitonas Z. Kleiza nieko negalėjo atsakyti.

Vienintelis jo patarimas buvo dirbti, kaip anksčiau, arba sprogmenų paieškai samdyti privačias kompanijas.

A. Kamarauskas pasakojo, kad sustabdžius darbus buvo ne tik kreiptasi į valdiškas institucijas, bet ir konsultuotasi su privačiomis įmonėmis, domėtasi, kaip panašiais atvejais elgiamasi kitose šalyse.

Antai Vokietijoje labai konkrečiai reglamentuota, kaip turi būti randami sprogmenys. Panašu, kad mūsų miesto atvejis itin komplikuotas.

Prioritetai – poligonui

Atsisakyti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statybos neketinama. Kol kas nesulaukta aiškaus kariškių paaiškinimo, ar aikštėje reikėtų kasti kastuvais ar galima dirbti ekskavatoriais.

Kada KAM darbuotojai atsakys į Klaipėdos mero paklausimą, kol kas nežinia.

Iki šiol būdavo sakoma, kad išminavimo darbai vykdomi pagal iš anksto sudarytą planą. Šiuo metu prioritetas teikiamas Rūdininkų poligono išminavimui, laukia ir Kauno LEZ bei Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID objektų statybos aikštelių išminavimas.

Kol situacija neaiški, statybininkai galbūt tęs darbus arčiau miesto rotušės, kur pavojingų radinių neaptikta, dar kartą patikrinę iškastą iš perkasų gruntą, pradės jį išvežti iš aikštės.

Policijos atstovai tikina, kad teritorija saugi – ji apjuosta tvora ir apšviesta, visas perimetras stebimas vaizdo stebėjimo kameromis. Pareigūnai mano, kad daugiau pajėgų šiai vietai apsaugoti nereikia.

Balsavo nevienodai

„Visi suvokiame, kad situacija yra rimta, o tinkamo reagavimo nėra. Kaip saugiai rasti sprogmenis ir kaip saugiai dirbti, rekomendacijų neturime. Mes nesame specialistai, nenorėdami rizikuoti, kreipiamės į visas institucijas. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas yra papildoma saugumo priemonė, turėsianti atkreipti dėmesį, kad situacija nesikeičia ir negerėja“, – kalbėjo A. Kamarauskas.

Posėdyje dalyvavo 12 Ekstremalių situacijų operacijų centro narių, aštuoni balsavo už ekstremaliosios situacijos įvedimą, keturi – prieš.

Tai yra savivaldybės patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, dvi Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus valdininkės bei abejojusi dėl tokios situacijos įvedimo sinoptikė.

Posėdžio dalyvių sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, po jo miesto meras Arvydas Vaitkus dar turėjo pasirašyti sprendimą skelbti ekstremaliąją padėtį. Tikėtasi, kad parašas po šiuo dokumentu atsiras iki darbo dienos pabaigos.