- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinių matematikos brandos egzaminų rezultatai kasmet sukelia daug karštų diskusijų. Jau eilę metų prastėjantys matematikos egzaminų rezultatai vis labiau verčia susimąstyti apie rimtus pokyčius šios disciplinos ugdymo srityje. Ugdymo specialistai teigia, kad vienos stebuklingos piliulės pagerinti Lietuvos mokinių matematikos žinių lygį nėra, o mėtymasis ar radikalūs pokyčiai gali tik pakenkti.
Turi pastabų egzaminų rengėjams
Šiemet Lietuvoje valstybinio matematikos egzamino iš viso neišlaikė 5131, arba 35,4 proc., abiturientų. Prasčiausią įvertinimą – 16–35 balus gavo 5776 mokiniai (39,9 proc.).
Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja ekspertė Rasa Karapetian teigia, kad šiemetinio matematikos egzamino sudėtingumas nebuvo pagrindinė priežastis prastam jo išlaikymo rezultatui. Pasak mokytojos, egzamino užduotys atitiko mokyklinės programos rėmus, o jį išlaikyti tikrai buvo įmanoma net ir neatlikus sudėtingiausių egzamino užduočių.
R. Karapetian nuomone, vieninteliai veiksniai, kurie galėjo objektyviai lemti prastesnius šiemetinio matematikos egzamino rezultatus – užduočių kiekis ir egzamino trukmė.
„Šių metų egzamino užduotys tikrai buvo programinės ir egzaminą vienareikšmiškai buvo įmanoma išlaikyti. Tačiau norėjusiems siekti aukštesnių balų koją galėjo pakišti egzamino trukmė. Paskutinieji uždaviniai neabejotinai reikalavo platesnio įsigilinimo, o užduočių kiekis egzamine buvo gan didelis. Todėl tų trijų valandų daug kam galėjo neužtekti norint pasiekti maksimalų egzamino rezultatą“, – teigia ugdymo specialistė.
R. Karapetian teigimu, egzaminų rengėjai ateityje turėtų labiau atsižvelgti į egzaminui skirto laiko ir užduočių kiekio balansą, suteikiant galimybę aukštų rezultatų siekiantiems mokiniams geriau įsigilinti į sudėtingiausias egzamino dalis.
Problemų – ne viena
Kalbėdama apie Lietuvos mokinių matematikos brandos egzaminų rezultatus, R. Karapetian teigia, kad prastas tendencijas lemiančių faktorių yra labai daug.
Mokytojos teigimu, viena pagrindinių problemų – didelė takoskyra tarp miestų ir kaimiškų mokyklų.
„Jei pažvelgtume į miesto ir kaimo mokyklų šiemetinius rezultatus, pamatytume, kad miestuose matematikos egzamino neišlaikė apie 27,7 proc. jį laikiusių abiturientų. Tuo tarpu kaimo mokyklose šis procentas siekia beveik 40 proc. Todėl valstybė tikrai privalo skirti didesnį dėmesį šioms ugdymo įstaigoms. Itin svarbu, kad šiose mokyklose dirbantys pedagogai turėtų galimybę nuolat kelti savo kvalifikaciją ir ugdyti savo kompetencijas. Taip pat turėtumėme labiau rūpintis ir jaunų specialistų pritraukimu į šias mokyklas“, – mano R. Karapetian.
Darbas su Z kartos mokiniais reikalauja naujų metodų
Pasak mokytojos ekspertės, norint siekti geresnių matematikos egzaminų rezultatų, reikėtų didinti ne tik matematikos pamokų kiekį šalies mokyklose, bet ir ieškoti naujų metodų darbui su Z kartos mokiniais.
„Šiandien mokiniai yra kitokie. Jiems labai svarbu suvokti savo mokymosi proceso prasmę. Be to, jie yra pripratę prie greitesnio darbo rezultato, tad jų dėmesį prikaustyti vien teoriniu mokslu yra labai sudėtinga. Pedagogai privalo ieškoti naujų būdų kelti mokinių motyvaciją. Į šiuolaikinių mokinių charakterio savybes turėtų atsižvelgti ir mokymo programas rengiantys specialistai, kurie turėtų glaudžiau bendradarbiauti su pedagogais ir psichologais, siekiant susidaryti aiškesnį šiuolaikinio mokinio asmenybės portretą“, – mintimis dalijasi R. Karapetian.
Egzamino lengvinimas – ne išeitis
R. Karapetian nuomone, lengvinti matematikos brandos egzaminų ar keisti dabartinės stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarkos nereikėtų. Pasak ugdymo specialistės, šiuo metu galiojanti tvarka, kad norintys pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas šalies aukštosiose mokyklose abiturientai privalo laikyti matematikos brandos valstybinį egzaminą, yra teisinga.
„Matematika yra mokslas, kuris parodo žmogaus mokėjimą logiškai mąstyti. O loginis mąstymas reikalingas bet kurioje specialybėje. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas šį egzaminą privalo išlaikyti aukštu rezultatu. Juk stojant į humanitarinės ar socialinės pakraipos studijas matematikos egzaminas nevaidina didelio vaidmens stojamajame bale. Tačiau šis mokslas vienareikšmiškai yra labais svarbus žmogaus mąstymo ugdymui“, – teigė R. Karapetian.
Ugdymo specialistės teigimu, egzaminų lengvinimas šioje situacijoje nebūtų geriausia išeitis.
Rasa Karapetian. Klaipėdos licėjaus nuotr.
Viltys – į naują matematikos mokymo programą
Pasak R. Karapetian, pedagogų bendruomenė deda nemažai vilčių į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą naująją pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos programą, kuri bus labiau orientuota ne į platesnį, bet gilesnį mokinių kompetencijų ugdymą.
„Svarbiausia šiandien mums realiai įsivertinti situaciją ir pripažinti, kad ji yra prasta. Tuomet mes galėsime susitelkti diskusijai ir atrasti naujus kampus, kaip galime šią problemas spręsti. Kaltų ieškojimas ir kritika čia nepadės. Manau, svarbiausia yra suvokti, kad egzaminų lengvinimas būtų tiesiog bėgimas nuo problemos, o ne jos sprendimas. Šiandien mums labiau reikėtų galvoti apie ugdymo programas, kurios galbūt leistų aprėpti mažiau teorinės informacijos, bet labiau leistų gilintis į matematikos esmę ir jos pagrindus“, – pastebėjimus dalija Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja ekspertė.
Geresnius rezultatus lemia nuolatinis ryšys su mokiniais
Jau aštuntąją abiturientų laidą Klaipėdos licėjuje išleidusi R. Karapetian džiaugiasi, kad jos auklėtiniams matematikos egzaminas jau eilę metų netampa dideliu iššūkiu.
Šiemet valstybinį matematikos brandos egzaminą išlaikė visi jį laikiusieji Klaipėdos licėjaus mokiniai. Net 6 licėjaus auklėtiniai matematikos egzaminą išlaikė surinkę maksimalų taškų skaičių, o bendras visų laikiusiųjų rezultatų vidurkis siekia 77 proc.
Pasak R. Karapetian, aukštus matematikos ir kitų disciplinų egzaminų rezultatus Klaipėdos licėjuje lemia kelios esminės priežastys.
„Visų pirma, mes labai daug dirbame tam, kad užpildytume įvairias mokinių mokymosi spragas. Licėjuje esame išvystę plačią konsultacijų sistemą, kuri leidžia mokiniams konsultuotis su pedagogais dėl labai skirtingų priežasčių. Konsultacijų tinklą apima ir mokymosi spragų dėl ligos užpildymo konsultacijos, išlyginamųjų kursų konsultacijos, pasiruošimui egzaminų grupinės ir individualios konsultacijos, kurios mokiniams labai padeda pasikartoti įgytas žinias ar užpildyti mokymosi programos spragas. Tai pat mes daug dėmesio skiriame mokinių testavimui. Dažnesni žinių patikrinimai leidžia mokiniams geriau įsisavinti anksčiau įgytą informaciją“, – teigia pedagogė.
Ji taip pat priduria, kad Klaipėdos licėjuje vykdomas vientisas matematikos mokymas, kuomet pereinant į aukštesnę klasę ar keičiantis matematikos mokytojams yra aptariama visos klasės mokinių akademinė pažanga, spręstinos problemos, individualiai vertinama kiekvieno mokinio pažanga, prireikus – teikiama individuali pagalba.
Auksinės formulės nėra
R. Karapetian teigia, kad vienos auksinės formulės geriems mokslo rezultatams nėra, o visko pasiekti mokinys ir mokytojas gali tik sunkiai dirbdami ir bendradarbiaudami.
Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė, kuri teigia, kad geri rezultatai neateina iškart, o kryptingas jų siekimas turi būti kiekvienos ugdymo įstaigos prioritetas.
„Mes džiaugiamės, kad jau ne vienerius metus mūsų abiturientai gali pasigirti aukštais valstybinių brandos egzaminų rezultatais. Tai vienareikšmiškai yra visos mokyklos bendruomenės ne vienerių metų sunkaus darbo rezultatas. Didžiulė kolektyvo motyvacija tobulėti ir nuolat siekti žinių persiduoda ir mokiniams. Juk labiausiai mes kitus žmones motyvuojame savo pavyzdžiu. Tad, mano nuomone, kiekvienos ugdymo įstaigos tikslas turėtų būti geras ryšys su mokiniais, kurio pagalba būtų galima siekti ir kuo aukštesnių ugdymo rezultatų“, – teigia licėjaus vadovė.
Šiemet Klaipėdos licėjaus mokiniai laikant valstybinius brandos egzaminus net 25 kartus surinko maksimalų balų skaičių. Bendras visų brandos egzaminų vidurkis siekia beveik 83 proc.
Aukštesnį nei 80 proc. egzaminų rezultatų vidurkį Klaipėdos licėjui pavyksta išlaikyti jau aštuntus metus iš eilės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras2
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas7
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...