Lietuvoje apsigyventi siekianti imigrantė smogė skundu

Pilietiškai pasielgusi ir už valstybinę kalbą mūru stojusi Klaipėdos migracijos skyriaus vadovė Svetlana Chodina susilaukė ne pagyrų, o tarnybinio patikrinimo ir dabar laukia bausmės.

Lietuva – tramplinas į Vakarus

Kasdien su imigrantais bendraujanti pareigūnė įsitikino, kad noras išmokti mūsų kalbą būdingas toli gražu ne kiekvienam norinčiam nuolat gyventi Lietuvoje.

Jokia paslaptis, kad ne pirmus metus vyksta naujasis tautų kraustymasis – mūsų šalies piliečiai išvyksta gyventi į Vakarus, o jų vietą čia užima atvykėliai iš trečiųjų šalių.

Daugelis šių žmonių svajoja apsigyventi ES valstybėse, bet iki tol jie privalo penkerius metus būti mūsų šalyje turėdami metams išduodamą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Po to, kai penkiskart pratęstas toks leidimas, jie gali laikyti lietuvių kalbos bei Lietuvos Konstitucijos egzaminą.

Pažymėjimas sėkmingai įveikus šį išbandymą suteikia teisę prašyti leidimo nuolat gyventi mūsų valstybėje. Jis suteikiamas penkeriems metams ir atriša rankas trečiųjų šalių piliečiams migruoti po Vakarų Europą.

Išlaikė egzaminą, bet nesusišneka

S. Chodina pastebėjo, kad išlaikę valstybinės kalbos ir Konstitucijos egzaminą ir apsilankę Migracijos skyriuje asmenys, kalbinami lietuviškai, nesugeba atsakyti net į pačius paprasčiausius klausimus.

„Nesuprantu, kaip jie išlaiko egzaminą, nes su kai kuriais aš lietuviškai nesusikalbu. Vienas vyras į visus mano klausimus atsakinėjo tik linguodamas galva “mhm„ arba “ne„. Juk laikydami Konstitucijos egzaminą jie sprendžia testą, o tai reiškia, kad turi perskaityti klausimą ir pasirinkti teisingą atsakymą. Man kyla klausimų, kaip žmogus gali atsakyti į specifinius klausimus, jei jis negali pasakyti “laba diena„ ir “viso gero„, nesupranta, kai jo klausiu apie vaikų vardus“.

Pareigūnė teigė, kad tokie išlaikyto egzamino pažymėjimus atsinešantys bet nė žodžio lietuviškai nesurezgantys užsieniečiai nėra retenybė. Gerai pagalvojusi S. Chodina prisiminė bene šešis tokius svetimšalius.

„Nieko ypatingo jų neklausiu. Tik, kur gimė jų vaikai, koks yra interesanto vardas. Gal jie ir supranta, ko klausiu, bet nieko neatsako. Maža to, viena jauna iš Kaukazo kilusi moteris ne tik nebandė kalbėti su manimi lietuviškai, bet pati užsipuolė klausdama, koks mano reikalas ir kodėl aš to klausinėju. Galbūt jiems reikia dokumento tik tam, kad galėtų keliauti toliau į Europą, bet įstatymas reikalauja bent minimaliai mokėti kalbą“, – piktinosi pareigūnė.

Nustebino kinės tartis

S. Chodina svarstė, kas bus po 10 ar 15 metų.

„Juk mūsų žmonės, važiuodami į Vakarų Europą, nesvarsto, ar mokytis tos šalies kalbos, nes žino, kad nemokėdami jos negaus darbo. Jeigu atvykėlių atžvilgiu nesielgsime panašiai, lietuvių kalba dings. Žmonės legaliai gyvens mūsų valstybėje, bet čia nebebus kam kalbėti lietuviškai. Šitą netrukus atsirasiančią problemą matau jau dabar“, – tikino pareigūnė.

S. Chodinos patirtis byloja, kad lietuvių kalba įkandama net iš tolimų šalių atvykusiems žmonėms.

„Kalbinau jauną kinę ir buvau labai maloniai nustebinta. Jos labai minkšta, bet aiški tartis. Gerai pamenu ir 40 metų gruziną, kuris lietuviškai itin taisyklingai dėstė mintis“, – prisiminė pareigūnė.

Po skundo – patikrinimas

Kaukazietė, kuri kalbinama lietuviškai ne tik nesugebėjo atsakyti valstybine kalba, bet ir išreiškė pretenzijas, apskundė S. Chodiną teigdama, kad ji nepriėmė dokumentų leidimui nuolat gyventi Lietuvoje, nepagrįstai ją egzaminavo.

Klaipėdos apskrities policijos komisariato Vidaus tyrimų tarnyba tiria, ar Migracijos tarnybos tarnautojai taip nesielgė su kitais interesantais.

Sprendimą, ar S. Chodinos veiksmai teisėti, ir ar bausti pareigūnę, ketinama skelbti maždaug po dešimties dienų.

Pati S. Chodina pripažįsta, kad egzaminuoti klientų įstatymo nėra įpareigota, tačiau darė tai iš patriotinių jausmų. Ji tikino siūliusi kalbos nemokantiems asmenims dar kartą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

„Juk su kai kuriais pilietybę įgyjančiais asmenimis susitinka šalies Prezidentė. Ką ji gali pagalvoti, kai toks žmogus nesugebės atsakyti net į patį paprasčiausią klausimą? Esu bendravusi su kolegomis iš Migracijos tarnybų kituose miestuose. Nustebau išgirdusi, kad tokią pat padėtį stebi ir jie“, – tikino viršininkė.

Įtarimus korupcija atmetė

Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijos pirmininkė Klaipėdoje Daiva Križinauskaitė teigė, kad kalbos mokėjimo bei Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzamino pažymėjimo gauti nesąžiningu būdu neįmanoma.

1-osios kategorijos kalbos egzamino reikalavimai nėra labai dideli, reikia mokėti iki tūkstančio žodžių ir gebėti bendrauti pagrindinėmis temomis.

Per metus surengiami šeši tokie egzaminai ir kaskart būna nemažas procentas neišlaikiusiųjų.

Kodėl įveikę egzamino užduotis asmenys nesurezga net žodžio, D.Križinauskaitė aiškino paprastai.

„Juk žmonės dažniausiai mokosi tik tam kartui, kol išlaiko egzaminą. Jeigu pavyksta išlaikyti, o savo aplinkoje lietuviškai nebendrauja, kalba pasimiršta“, – aiškino komisijos pirmininkė.

D. Križinauskaitė svarstė, jog galbūt dėl šios situacijos kaltas ir mūsų tolerantiškumas. Juk dažnai susitikę lietuviškai nemokančius asmenis patys pradedame su jais bendrauti rusiškai.

Komisijos pirmininkė yra pastebėjusi, kad lietuvių kalbą lengviau išmoksta tie, kurie nemoka rusiškai. Atvykėliams iš Tuniso ar Egipto mūsų kalbos mokymasis yra iššūkis, kurį jie paprastai įveikia, nes neturi kitos išeities.

Tie, kurie darbe ir buityje gali susikalbėti rusiškai, lietuvių kalbos neskuba mokytis, nes nesunkiai visus reikalus išsprendžia lengvesniu būdu.

„Nepasakyčiau, kad egzaminas yra labai lengvas. Norint jį išlaikyti, reikia šiokių tokių įgūdžių bei kalbos žinių. Būna, kurie bando ir eina va bank, bet būtent jie dažniausiai ir neišlaiko egzamino. Manau, keldami jo reikalavimus mes nepakeisime žmonių motyvacijos. Su S. Chodina esame kalbėję apie šią problemą. Drauge galvojome, ką gali padaryti komisija, kad užsieniečiai geriau mokėtų lietuvių kalbą. Mūsų funkcija ne išmokyti juos, o patikrinti žinias, ir tai yra momentinė patikra“, – teigė D. Križinauskaitė.

Pasak komisijos pirmininkės, nusirašyti ar suklastoti rezultatų neįmanoma, nes užduotys komisiją pasiekia internetu prieš pat egzaminą.