Laukia pokyčiai: pertvarkys brokuotą uosto krantinę

Krantinė netenkino reikalavimų

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas kapitališkai pertvarkyti bendrovės „Krovinių terminalas“ naudojamą krantinę Nr.3. Ši 301 m ilgio ir 28 m pločio krantinė, esanti tarp Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) ir „Klaipėdos naftos“, buvo pastatyta 2000 m., tinkama naudoti pripažinta 2001 m. pradžioje.

Naujai pastatytos krantinės vertė buvo 27,69 mln. litų (apie 8,02 mln. eurų).

Krantinės statybos generaliniu rangovu buvo dabar jau išnykusi statybos darbų įmonė „Lokys“. Apie poslinkius, įlinkius ir kitas šios krantinės deformacijas pastabos jos techniniame pase buvo įrašytos 2016 m. Tuomet konstatuota, kad „statinio tolimesnis saugus naudojimas be atitinkamų organizacinių, techninių priemonių yra negalimas“. 

Buvo nustatyti dideli korozijos pokyčiai, kai kur viršijantys leistinas normas. Dangoje prie krantinės susidarė įdubimų, kur stovėdavo vanduo. Taip pat rasta daugybė plyšių, kurie spartino krantinės ardymą – į konstrukciją patekdavo vanduo. Netgi nustatyti leistinas reikšmes viršiję krantinės kranų bėgių aukščių pokyčiai.

Pokytis: raudonai pažymėta pertvarkomos krantinės vieta. (KVJUD nuotr.)

Konstatuota, kad nupuvo dalis krantinės drenažo vamzdžių. Išvada buvo tokia, kad krantinėje patenkinamos techninės būklės yra švartavimo įrenginiai ir antstatas, o reikalavimų netenkino krantinės fasadinė siena, teritorijos danga, krantinės kopėčios, krano keliai ir dugnas prieš krantinę. Iki šiol krantinė su tam tikrais apribojimais ir švartavimo pakeitimais buvo naudojama.

Stiprins konstrukcija ir gilins

Kapitališkai remontuoti palyginti neseną krantinę Nr.3 teks dviem etapais. Bus stabilizuojama dabartinė krantinės konstrukcija nuo įlaidų kas 1,26 m įrengiant 19 m ilgio gruntinius inkarus. Po to maždaug metus palaukus, kol konstrukcija „susigulės“, bus keičiamos krantinės krano konstrukcijos ir dangos.

I etapo darbus planuojama atlikti neribojant krovos. Antrame etape, kuris truktų 6–7 mėnesius, taip pat vyktų iki 180 m ilgio tanklaivių krova pagal suderintą švartavimo grafiką. Čia dalis laivų „išlįstų“ ir į KLASCO naudojamą 4 krantinę.

Iš viso per abu etapus planuojama pakeisti apie 580 tonų gelžbetonio ir asfaltbetonio konstrukcijų. Po rekonstrukcijos prie krantinės numatoma padidinti gylį nuo 14 iki 16,5 m. Dėl rastų krantinės pokyčių pagal batimetrinę nuotrauką matyti, kad prie pat krantinės gylis buvo apie 13,4 m, nors nurodyta 14 m. Klaipėdos uoste laikytasi nuostatos, kad dėl laivo korpuso išlenkimo prie pat krantinės nėra prasmės gilinti iki apibrėžto didžiausio gylio.

Brokas: ant įdubusios krantinės rinkdavosi vanduo. (KVJUD nuotr.)

Tai tarsi leisdavo turėti didesnę garantiją dėl krantinės stabilumo. Dabar prie krantinės Nr.3 galėjo stovėti 60 tūkst. tonų vandentalpos laivas iki 241 m ilgio ir beveik 40 m pločio. Po rekonstrukcijos numatyta statyti iki 100 tūkst. tonų vandentalpos, 263 m ilgio bei 42,5 m pločio laivus su 15,4 m grimzle.

Uoste – ne vienas brokas Klaipėdos uoste yra buvę ir daugiau atvejų, kai po rekonstrukcijos praėjus vos keleriems metams ėmė griūti krantinės. Labiausiai nuskambėjęs pavyzdys yra 2001 m. rekonstruota Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ naudota krantinė Nr.68. Tai, kad jos dalis, apie 40 m, įdubo ir pradėjo griūti, pastebėta 2008 m. Dėl to jos naudotojas patyrė nuostolių, nes dalį krantinės negalėjo naudoti. Po to ji vėl buvo kapitališkai remontuojama. Probleminę krantinę pastatė dabar jau bankrutavusi „Klaipėdos hidrotechnika“.

Tai, kad krantinė įlinko dėl statytojo kaltės, Uosto direkcijai teko įrodinėti per teismus, kur priteista 6,6 mln. litų. Laimėjus teismus paaiškėjo, kad iš žlungančios bendrovės nieko nepavyks išsireikalauti. Tarp Uosto direkcijos ir „Klaipėdos hidrotechnikos“ būta ginčų ir dėl krantinės Nr.42 rekonstrukcijos, kad netinkamai buvę sukalti įlaidai. Krantinės buvo pertvarkytos, o galimi nuostoliai taip ir liko. 

Garsi krantinių istorija

Klaipėdos uoste buvo ir 1997 m. Pagal belgų kompanijos „Haecon“ projektą kita belgų kompanija „Hydrosoil Service“ už 30 mln. litų pagal naujovišką technologiją rekonstravo uosto 7–9 krantines. Į gręžinius krantinėje aukšto slėgio įrenginiais buvo purškiami betono mišiniai ir žemėje formuojamos kolonos. Kai darbų priėmimo aktas jau buvo pasirašytas, pradėjo aiškėti, kad kolonos žemėje ne visur tinkamai susiformavo. Todėl prie krantinių nebuvo galima gilinti. Krantinės buvo perstatytos, o į jų statybos eksperimentą „įmerktų“ 30 mln. litų taip ir nepavyko susigrąžinti.