„Iš gruodžio 31-osios į sausio 1-ąją sakiau kolegoms – neisiu miegoti, lauksiu, reikia pajusti, kaip patampi milijonieriumi. Valstybė padarė, dėl sprendimo praturtėsiu iš karto“, – juokavo Nidos kempingo savininkas Arūnas Burkšas.

Mat perskaičiavus kempingo vertę paaiškėjo, kad ji užaugo tris kartus.

„Nuperka kažkas seną garažą ar net tualetą. Žmonės turi pinigų. Dar kas turi daugiau pinigų – tą patį renovuotą tualetą nuperka dar brangiau. Ta rinkos kaina tų parduotų turtų sukelia mūsų, šių aborigenų, gyvenančių, čia gimusių turto vertę“, – kalbėjo Nidos kempingo savininkas.

Kempingą vyras įsigijo prieš daugiau nei 20 metų. Dabar, kai jis tris kartus brangesnis – ir turto mokesčiai bus didesni keliomis dešimtimis tūkstančių.

„Yra viešbutis šalia. Jam praktiškai užauga iki 100 tūkstančių šis turto mokestis. Suprantate, ką reiškia uždirbti 100 tūkstančių“, – šnekėjo A. Burkšas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Perskaičiuoto nekilnojamojo turto vertė pusiasalyje išaugo nuo 80 procentų iki kone pusketvirto karto. Tad ne vienas neringiškis – milijonierius.

„Gal net bus rašoma, kad Neringos meras labiausiai iš Lietuvoje praturtėjusių merų, nes Neringoje nekilnojamojo turto kaina kilo labiausiai“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Kai kurie neringiškiai garažus turi. Dalis jų antruoju turtu virtę, o jų vertės iki 300 tūkstančių eurų siekia.

„Tiems, kas turi antrą, trečią ir ketvirtą būstą, mokesčiai kils stipriai. Galiu duoti pavyzdį. Nuo 250 eurų, kuriuos reikėjo mokėti, nes tas mokestis galiojo ir seniau, iki 1,3 tūkst. eurų. Labai dideli pabrangimai“, – tvirtino Neringos meras.

Suprantate, ką reiškia uždirbti 100 tūkstančių.

Neringos taryba balsavo, kad nekilnojamojo turto mokestis pusiasalyje liktų toks, kaip pernai, pusę procento sudarytų. Tokį pat nekilnojamojo turto mokestį verslui nustatė ir Klaipėda, jį trečdaliu sumažinusi. Palanga tą patį padarė. Šiame kurorte nekilnojamasis turtas irgi po perskaičiavimo pabrango iki trijų kartų, bet Palanga žada lengvatas svarstyti. Jas ir kai kurie Neringos politikai siūlė.

„Mes savo tarybos kompetencija galime priimti nuolaidą tam tikro dydžio. Netgi 100 procentų, jeigu taip nuspręstų. Šiuo metu yra nustatyta 40 procentų nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio nuolaida tiems, kas paslaugas teikia visus metus“, – nurodė Neringos tarybos narys Matas Lasauskas.

Verslininkai sako mokesčius už žaibiškai pabrangusį nekilnojamąjį turtą susimokėsią. Tik abejoja, ar tris kartus daugiau uždirbti pavyks.

„Gynybai tos proporcijos tegul būna – aš pasiruošęs mokėti daugiau. Tačiau šneka yra tokia, kad turi pirma uždirbti, sumokėti valstybei kitus mokesčius, atsiskaityti su darbuotojais, išlaikyti savo ūkį, renovuoti. Daryti, kad pas tave važiuotų“, – aiškino Nidos kempingo savininkas.

Vietiniai svarsto, kaip kitaip, jeigu ne iš turizmo, pusiasalyje pinigų prasimanyti.

„Privatizavome butus, duodavo butus dirbantiems žmonėms, o dabar nežinau, kaip nupirkti, jeigu milijonai“, – sakė pašnekovas.

Neringos meras tikisi, kad verslininkai ras būdų, kaip išgyventi.

„Bankrotai su tokia nekilnojamojo turto kaina – sunku pasakyti, bet kad tie viešbučiai bus išskirstyti kambariais ir parduoti fiziniams asmenims, kaip sakyti, dalimis. Verslas ras būdą“, – kalbėjo D. Jasaitis.

Nekilnojamojo turto mokesčio Neringoje pernai buvo surinkta per 800 tūkstančių eurų.