Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą

Už tai, kad Darbėnų seniūnijoje esančiame Auksūdžio kaime, netoli Palangos kurorto, nebūtų metanolio ir vandenilio pramonės, ketvirtadienį balsavo 22 rajono tarybos nariai, susilaikė vienas, o prieš balsavusiųjų nebuvo.

Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius sako, jog tarybos sprendimas galutinai neišsprendė problemos ir iš esmės nieko nekeičia. „European Energy“ atstovas teigė dar nežinantis apie sprendimą, todėl  nekomentavo, kaip tai paveiks bendrovės planus.

Kretingos meras Antanas Kalnius BNS teigė, kad tarybos sprendimas yra aiški politinė deklaracija, skirta „European Energy“ ir valstybės institucijoms.

„Mes išrašysime tuos raštus tiek Aplinkos ministerijai, tiek tai pačiai įmonei pasakydami, kad, gerbiamieji, mes esame prieš gamyklos statybą, ir prašysime, kad jie nutrauktų poveikio aplinkai vertinimo procesą“, – BNS sakė A. Kalnius.

Anksčiau „European Energy“ planus Kretingos rajone palaikiusio mero teigimu, investuotojai bei centrinės valdžios institucijos visiškai nekomunikavo nei su vietos gyventojais, nei su rajono savivaldybe.

Pasak A. Kalniaus, bendrovė apsiribojo tik žinios pranešimu bei vienu susitikimu su bendruomene, kuri susiskaldžiusi.

„Pirmasis atvažiavimas („European Energy“ atstovų – BNS) supykdė bendruomenę, neturėdama atsakymo bendruomenė pasakė ne, ne, ne, pradėjo kalbėti, kad tai yra baisi chemijos pramonė, kuri tuoj pat sprogs. Dar tarybos nariai kai kurie tam pritarė... Ir gavosi taip, kad žmonės išsigando ir pradėjo bendruomenėje pyktis. Ir tas pyktis liejosi per kraštus. (...) Dabar bendruomenė susipriešinusi ir nežinau, kiek laiko reikės, kad ji susitaikytų“, – pasakojo A. Kalnius.

„Nė vienas euras nevertas to, kad žmonės būtų susipriešinę“, – pridūrė jis.

Anot mero, situaciją apsunkino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nacionalinių grėsmių ataskaitose anksčiau minėtų asmenų dalyvavimas rajono gyventojų susirinkimuose bei prieš gamyklos statybą nukreiptuose protestuose, taip pat Rusijos kontroliuojamų propagandinių kanalų dėmesys.

A. Kalnius teigia, kad sklypas, kuriame svarstyta statyti gamyklą, vis dar yra žemės ūkio paskirties, norint jame vystyti vandenilio ir metanolio pramonę reikėtų keisti jo paskirtį, o dėl to vėlgi turėtų spręsti rajono taryba.

Savivaldybės taip pat išduota statybų leidimus. 

„European Energy“ sausį pranešė ketinanti investuoti apie 400 mln. eurų į e.metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą Lietuvoje – įmonė iki renkasi vietą Kretingos ir Akmenės rajonuose, tačiau galutinai ją parinkti numato 2025 metais, o pradėti veiklą 2028 metais. Pasak bendrovės, tai bus galingiausia tokia gamykla Baltijos ir Skandinavijos šalyse. 

Tačiau potencialių naujos gamyklos vietų – Kretingos bei Akmenės rajonų – bendruomenės nuogąstauja dėl būsimo projekto, jo galimo poveikio aplinkai ir sveikatai.

Vasario pabaigoje prie Kretingos savivaldybės prieš žaliojo kuro gamyklą protestavo apie 100 žmonių. Rajono taryba tuomet buvo priėmusį protokolinį sprendimą nepritarti jos statybai, kol investuotojai neįgyvendins bendruomenės prašymų.

Gyventojams trūksta atsakymų, investuotojas sprendimo nekomentuoja

Darbėnų seniūnijos Mažučių kaimo bendruomenės pirmininkas Kęstutis Kulesius teigė, jog tarybos sprendimas galutinai  neišsprendė problemos. Anot jo, lieka neaišku, ar gamyklą statyti svarsčiusi „European Energy“ sustabdys poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras.

„Kol nėra viešo arba raštiško įmonės atstovų pasisakymo, kad toje vietoje gamykla nebus galima, šis tarybos sprendimas kaip ir nieko daug nepakeičia“, – BNS sakė K. Kulesius.

„Būtų labai gerai, kad tai būtų pabaiga, bet manome, kad tai vienas mažas laimėjimas ilgoje kovoje“, – pridūrė jis.

Darbėnus prie Palangos siūliusios prijungti iniciatyvinės grupės vadovas kartojo palaikantis tokios gamyklos statybą Lietuvoje, tačiau ji turėtų iškilti kitoje vietoje, o ne arti pajūrio esančioje Darbėnų seniūnijoje

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis ketvirtadienį BNS teigė nežinantis apie Kretingos rajono tarybos sprendimą, todėl nekomentavo, kaip tai paveiks bendrovės planus. Anot T. Konkovskio, bendrovė apie sprendimą nebuvo informuota.

„Lauksime žinių iš savivaldybės, tada kažką galbūt galėsime plačiau pakomentuoti. (...) Kai tik turėsime tą informaciją, tada turbūt ir svarstysime, kokie čia galėtų būti tolesni mūsų veiksmai“, – BNS sakė T. Konkovskis.

„European Energy“ biuro vadovas pabrėžė, kad galutinis sprendimas dėl 400 mln. investicijos į žaliojo kuro gamyklą Lietuvoje dar nepriimtas. Jo teigimu, vyksta svarstymai, tinkamos vietos paieškos ir vertinimai, o Danijos bendrovė galimybėmis įgyvendinti tokį projektą taip pat domisi ir kitos Europos valstybės.

„Kol kas žiūrime labai optimistiškai (dėl investicijos Lietuvoje – BNS), nes Lietuvoje yra labai geras atsinaujinančios energetikos potencialas, vystoma nemažai naujų projektų. Tikimės, kad bus daug žalios energijos, kurią būtų galima transformuoti į vandenilį, e.metanolį, todėl Lietuvą matome kaip potencialią vietą“, – kalbėjo T. Konkovskis.

„European Energy“ tiek Kretingos, tiek Akmenės rajonuose šiuo metu atlieka planuojamo projekto poveikio aplinkai vertinimą (PAV), kuris turės būti atliktas dalyvaujant Latvijos institucijoms bei visuomenei.

Gamykla turėtų sukurti keliasdešimt naujų darbo vietų, ją statant būtų tvarkoma ir tos vietovės bei aplinkinių teritorijų infrastruktūra.

„European Energy“ pirmąją pasaulyje didelio masto e. metanolio gamyklą vysto Danijoje, jį turėtų pradėti veikti dar šiemet. Gamyklos produkcija bus naudojama kaip degalai pirmajam pasaulyje CO2 neutraliam krovininiam laivui „Laura Maersk“.