Klaipėdos senamiestyje įsikūrusi galerija sulaukė ypatingų svečių – tapytojų šeimos iš egzotiškosios Indijos. Menininkai iš Kalkutos Babita ir Tinku Das vernisaže pasirodė su abiem savo sūnumis. Vyresnysis parodos svečius klaipėdiečius pasveikino tradiciniu indų šokiu.

Paroda – dovana bičiuliui

Menininkų pora iš Indijos mūsų šalyje vieši jau beveik mėnesį. Jiedu buvo pakviesti į Lietuvos dailininkų sąjungos gegužę Palangoje surengtą tarptautinį peizažo tapybos plenerą. Jame kūrė ne tik žinomi Lietuvos tapytojai, bet ir jų kolegos iš Serbijos, Rusijos, Danijos, Latvijos, Estijos bei Indijos.

Plenero dalyvis kaunietis dailininkas Antanas Obcarskas jau nebe pirmi metai palaiko draugiškus ryšius su viena uostamiesčio galerija ir "Rotary" moterų klubu, rengiančiu meno aukcionus ir remiančiu vėžiu sergančius vaikus. Jis ne sykį yra dovanojęs savo paveikslų šiam kilniam tikslui. A.Obcarskas pasakojo su indų menininkų pora susipažinęs prieš aštuonerius metus. Jam teko būti ir B.Das organizuojamoje menininkų rezidentūroje Indijoje.

Babita Lietuvoje lankosi nebe pirmą sykį. Tačiau su visa šeima čia iki šiol dar nėra buvusi. Šiuosyk susiruošė visi, nes bičiulis Antanas pakvietė į savo gimtadienį. Neatsitiktinai ir jos su vyru tapybos paroda atidaryta tą pačią dieną – tai dovana kolegai ir draugui.

Jaučiasi kaip namie

"Aš atvykau į Lietuvą kaip į namus. Pas mus šiuo metų laiku toks pat oras, kaip pas jus. Skirtumas tik toks, kad Indijoje dabar žiema, o čia – pavasaris, – šypsojosi indė. – Mums čia kiek per šalta, bet širdį šildo nuoširdus bendravimas. Čia puikūs žmonės. Ir viskas mums čia labai patinka – jūsų gamta, miestai, kultūra."

Babita ir Tinku savo šalyje žymūs menininkai. Išsimokslinę, keliauja po pasaulį su savo parodomis, jų kūriniai eksponuoti JAV, Prancūzijoje, Italijoje.

Jų paveikslai kupini gyvenimo meilės, juslinio grožio suvokimo, hedonizmo, jausmingumo.

B.Das pasakojo juose vaizduojanti savo jėgą ir vidinius išgyvenimus, tikėdamasi ją supantį pasaulį padaryti geresnį. "Tik būdamas stiprus ir pasitikintis savimi gali suteikti laimę ir džiaugsmą, kurį siekiu perteikti savo tapyba", – teigė menininkė.

Jiems svarbiausia – procesas

Linijos ir formos subtilumas jos kūriniams suteikia lyriškumo, juose susipynę kaitrios ir sodrios spalvos skamba kaip meditacinė muzika.

T.Das grynomis spalvomis ir plastiškomis formomis kuria judėjimo jausmą. Spalvos tiesiog nekantrauja jo darbuose, kuriuose galima atpažinti gamtos elementus. Tapydamas T.Das sakė dainuojantis ir medituojantis.

"Mūsų matais tai – dailės mokyklos lygio darbai. Vaikai taip tapo. Betgi nebūkim kategoriški. Mums sunku suvokti jų meną. Jie tapydami dainuoja, medituoja. Jiems pats procesas yra svarbiausia. O mums rūpi – pirks, nepirks, ką pasakys kritikai", – samprotavo klaipėdietis dailininkas Romas Klimavičius, apžiūrinėdamas indų tapybos parodą.

Didžiausiai vakariečių menininkų ir kolekcionierių nuostabai indai myli meną, jie kolekcionuoja meną ir tik savo meną, kaip teko girdėti. Vakariečiai taip pat domisi indų menu. Štai jau per vernisažą Klaipėdoje buvo nupirktas pirmas darbas iš parodos. Klaipėdiečiai meno gerbėjai pastebėjo, kad nebrangiai – daugumos B. ir T.Das paveikslų kainos neviršija tūkstančio litų.

Su muzika ir šokiu

Proga daugiau sužinoti apie Indiją ir jos kultūrą, pamatyti jų tapybos, išgirsti muzikos ir įvertinti tradicinį indų šokį per vernisažą pasinaudojo nemažas būrys klaipėdiečių.

Per tėvų parodos atidarymą tradicinį Šiaurės Indijos šokį kathak šoko Babitos ir Tinku vyresnysis sūnus Chandraneevas Das, Indijos nacionaliniame šokio konkurse laimėjęs pirmąją vietą.

Tradicinė Indijos muzika inspiruota gamtos, jos ciklų ir nuotaikų. Indų žodžiais, ryto kompozicija skiriasi nuo popietės kompozicijos, o vakare ji vėl bus visiškai kitokia. Indijos muzika – tai okeanas, kartais būna rami, kartais audringa, tačiau visada banguoja. Joje telpa viskas, ką matome gamtoje ir kaip tą gamtą jaučiame. Sakoma, kad indai groja čia ir dabar, šiai akimirkai. Kita akimirka reikalauja kitos muzikos.

Klasikinis šokis indų kultūroje irgi labai svarbus. Tai yra vienintelė šokio forma, atspindinti tradicijas ir jungianti su jomis. Jungianti dabartį su istorija.

Tai, ką šoko Chandraneevas, yra vadinama kathak. Tai Šiaurės Indijos klasikinio šokio stilius, kuris seka tradicija pasakoti mitus pasitelkiant mimetinį šokį. Šio šokio grožis slypi staigiuose judesiuose, greituose sukiniuose ir kintančiuose ritmuose, kuriuos muša šokėjo pėdos. Šokant šį šokį kūnas juda švelniai, tarsi vijoklis, o rankos – kaip vijoklio ūsai – erdvėje kuria poeziją, ją materializuoja. Pėdos kartais vaizduoja vandens čiurlenimą, kartais – deimantų žibėjimą. Varpeliai ant šokėjo čiurnų šokiui ypač svarbūs tada, kai pasakojama istorija nutrūksta. Tuo metu skambančius sudėtingus ritmus šokėjas interpretuoja kojų ir kūno judesiais.

Chandraneevo žodžiais, Indijos jaunimas domisi tradiciniu šokiu bei muzika, ir todėl tradicijos gyvos. Anot jo, klasikinis indiškas šokis – viena seniausių šokio formų pasaulyje, išsiskirianti savo unikalia tematika, išraiška ir istorija. Kiekviename Indijos regione susiformavo skirtingos šokio atlikimo tradicijos. Dabar yra žinomos kelios šokių rūšys: manipuri, odisi, kathak, bharatanatjam.

Iš tolimosios Indijos į Klaipėdą atkeliavusių paveikslų parodą galima apžiūrėti iki birželio 8-osios, kuomet autoriai atsisveikins su Lietuva ir savo darbus išsiveš atgal į gimtinę.