Klaipėdoje aptarti esminiai jūrinės pramonės iššūkiai

Susitikimas organizuotas Lietuvos suskystintų gamtinių  dujų (SGD) klasterio partnerių – Klaipėdos mokslo ir technologijų parko bei laivų klasifikavimo ekspertų „DNV GL Lietuva“ – iniciatyva, kurią taip pat aktyviai palaikė Norvegijoje bei už jos ribų veikianti organizacija „Shipping & Offshore Network“, Lietuvos laivų savininkų asociacija. Pranešėjų gretose taip pat rikiavosi jūrinės industrijos ekspertai iš kompanijų „Kongsberg Maritime“, „Harju Elekter, UAB“.

Renginyje dalyvavo laivybos kompanijos, jūrinei industrijai aktualių sprendimų tiekėjai, paslaugų sektoriaus įmonės. Akademinei bendruomenei atstovavo Klaipėdos universiteto mokslininkai, svečiai iš Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos, Pietų Danijos universiteto.

Natūralu, kad Baltijos jūra ir čia veikiantis verslas yra transformacijų priešakinėse linijose.

„Pastangos telkiant ekspertus, kurie puikiai jaučia šiandienos jūrinės pramonės pulsą, yra išties kryptingos – atstovaujame „mėlynojo proveržio“ strategiją turinčiam miestui, tad būtina vystyti industrijas, kurios yra tiesiog neatsiejamos siekiant nusibrėžtų ambicingų tikslų.

Šiame kontekste itin svarbus yra geografines ribas peržengiančio bendruomeniškumo elementas, sudarantis galimybes mūsų pramonei organiškai įsilieti į diskusijas apie jūrinės industrijos dabartį ir ateitį, prisiimant ne vien klausytojų vaidmenį, bet ir įgyjant papildomą impulsą patiems aktyviai dalintis patirtimi, įžvalgomis, aktyviau pristatyti savo galimybes ir viso regiono potencialą“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.

Organizatorių nuotr.

Anot „DNV GL Lietuva“ atstovo Andriaus Uldukio, Klaipėdoje inicijuoto susitikimo pobūdis ir programoje atspindėtų temų spektras atliepė tiek Europos, tiek pasaulinei jūrinei pramonei aktualias tendencijas, kurios demonstruoja susirūpinimą aplinkosauga ir siekį įgyvendinti pokyčius, kurie apčiuopiamai prisidėtų prie taršos mažinimo.

„Europa yra svarbių politinių sprendimų, į kuriuos industrija, be jokios abejonės, turi reaguoti, lopšys. Natūralu, kad Baltijos jūra ir čia veikiantis verslas yra transformacijų priešakinėse linijose. Į šį regioną ir jo gebėjimą adaptuotis prie naujų sąlygų politikos formuotojai ir visuomenė žvelgia galbūt reikliau nei kitose šalyse bei neslepia didelių lūkesčių, kad pokyčiai nebus atidėliojami.

Jūrinės pramonės ir su ja glaudžiai susijusių sferų atstovams dabar kaip niekad iki šiol tampa svarbu stiprinti bendradarbiavimo ryšius ir per diskusiją drauge atrasti optimaliausius kelius siekiant didesnio tvarumo, saugumo ir efektyvumo“, – akcentavo A. Uldukis.